Alyvuogių aliejus kasdieninis l Guoda Azguridienė

Sunku būtų rasti kitą maisto produktą, labiau vertą atsidurti sveikos mitybos racione, nei kad alyvuogių aliejus. Kodėl?

   • Jis pats yra sveikas. Visų pirma, dėl mononesočiųjų rūgščių ir polifenolių.
   • Dėl tokio vertinimo sutaria praktiškai visų sveiko maisto teorijų šalininkai, kas yra labai labai reta. Alyvuogių aliejų kaip sveiką maistą leidžia minėti netgi oficialieji ES sveikatingumo teiginiai (sveikatingumo teiginiuose daugiausia minimos maisto dalys – mineralai, vitaminai, baltymai, o ne maisto produktai).
   • Alyvuogių aliejų tinka naudoti ruošiant maistą dažnai ir įvairiems patiekalams, jo nereikia kažkaip specialiai atskirai „vartoti“ (kaip kad paprastai būna su supermaistu).
   • Alyvuogių aliejus yra kupinas ne tik polifenolių, bet ir kultūros – tai bene labiausiai ir nuo seniausiai aprašytas ir apdainuotas maistas.
   • Jo nereikia niekaip specialiai ruošti – plauti, skusti, virti. Pakanka įpilti iš butelio.
   • Jis gerai laikosi. Jei butelis tinkamas ir jį laikote uždaroje spintelėje, alyvuogių aliejus išlieka skanus ir vertingas visus metus.
   • Jis yra Europai būdingas produktas ir Lietuvoje jo galima nusipirkti be didesnių pastangų.
   • Geras alyvuogių aliejus neišraiškingą patiekalą gali paversti vertu pasigardžiavimo.
   • Jis yra skanus (apie tai bus toliau).

Atskiro aptarimo vertas alyvuogių aliejaus privalumas yra tas, kad juo galima pakeisti vieną rizikingiausių sveikatos prasme maisto kategorijų – vartojimui paruoštus padažus. Kaip taisyklė pramoniniuose padažuose apstu priedų (sintetinių konservantų, stabilizatorių, spalvos ir skonio stipriklių), cukraus ar kitų saldiklių. Jeigu, būdami optimistai, ir nemanysime, kad jie kenkia mūsų sveikatai, tai naudos jai neduoda tikrai. Figūrai taip pat.

Vietoje visų tų padažų sveikiausia ir paprasčiausia naudoti gerą extra virgin alyvuogių aliejų: gryną, sumaišytą su šlakeliu citrinos sulčių, shoyu arba tamari sojų padažu, keliais šaukštais jogurto, garstyčių, mėtų, krapų ar kitų žolelių. Alyvuogių aliejumi gardiname salotas, sriubas, troškinius, kepsnius, ryžius, ir ,žinoma, makaronus, netgi desertus. Gaminame padažus ir mirkalus. Geras alyvuogių aliejus per geras kepti, bet puikiausiai atskleidžia skonį užpiltas ant ką tik pagaminto patiekalo.

Kokie gi jo trūkumai? Juk negali daiktas turėti vien pliusus. Geras alyvuogių aliejus turi du minusus – pirmas, jį reikia mokėti atpažinti, antras – gali trūkti laiko jį pamėgti. Ypač žmonėms, pratusiems prie rafinuotų produktų. Mat jis yra su charakteriu ir net kartais kandžiojasi. Turiu omenyje, kad, jei ragaujate gerą alyvuogių aliejų vieną, jis kutena giliai gerklėje prie liežuvėlio ir mes užsikosim. Tai polifenoliai „kandžiojasi“. Jei nesikandžioja, reiškia jų nėra ir alyvuogių aliejus nėra vertingas (jei aliejaus kvapas ir skonis malonus, jis tinka vartoti, tik papildomos naudos sveikatai nesuteikia).

Tačiau, kai valgome gerą alyvuogių aliejų su maistu, jokio dirginimo efekto nebesijaučia, todėl nereikia bijoti. Kiti dar sako, kad alyvuogių aliejus neskanus, nes „kartus“. Kartumas kartumui nelygu. Gerame aliejuje neturi būti apkartimo. Kartumo gali ir turi būti, bet jis nedominuoja. Geras alyvuogių aliejus turi kartumo, kaip ir visų kitų skonių. Būtent plati ir harmoninga skonių paletė rodo, kad aliejus yra geras. Vieno neišraiškingo skonio aliejus nėra sveikatai naudingas, kaip nelaikomas geru ir čaižaus neharmoningo aitrumo aliejus (toks gali būti gaunamas alyvuoges nuskynus tiesiog per anksti, siekiant aukštesnio polifenolių kiekio, bet nesirūpinant skonio harmonija). Paprastai paragavus vieną kitą kartą, visa ši kalba apie skonius įgauna prasmę ir pavidalą. Reikia tiesiog ragauti.

Kaip atskirti iš etiketės? Nelabai pavyks. Žinoma, ant aliejaus turi būti užrašyta extra virgin olive oil ar analogiška frazė lietuviškai. Bet to toli gražu nepakanka. Tenka tada pasitikėti pardavėju ir jo žiniomis: kur alyvuogės augintos, per kiek laiko išspaustos, koks aliejaus rūgštingumas ir polifenolių kiekis. Dar geriau, jei pardavėjas žino, koks tai ūkis ir duoda paragauti.

Kartą išmokus praktiškai atskirti, labai daug teorinių klausimų tiesiog atkrenta.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.