Mityba: žmogaus pasirinkimo įtaka ne tik jo kūno, bet ir Žemės būklei

2018-03-28
Mityba: žmogaus pasirinkimo įtaka ne tik jo kūno, bet ir Žemės būklei

Apie maistą, jo kokybę bei pasirinkimo galimybes kalbamės su sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridiene, taip pat knygų „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ bei „Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“ autore.

Maisto kokybė

Kas vyksta, kai vartotojas išsako tokį savo norą – pirkti pigiau? Ar maistas išties atpinga? Kokia sąskaita?

Tuomet maisto produktų gamyboje naudojama dar daugiau cheminių priedų. Paties gaminio kaina nesumažėja, nes nėra iš ko sumažėti, o tiesiog vietoje šviežio pieno dedami pieno milteliai, vietoje uogų dedami sintetiniai uogų aromatai – viskas chemizuojama, nes šiais laikais chemiškai pagaminti yra labai pigu.

Einama link skiedimo. Ir kuo didesnis spaudimas, kad mes norime pirkti daug, valgyti skaniai ir pigiai, tuo labiau gamintojas skies produktą, ir tuo bus didesnės žirklės tarp tikrojo daikto ir tarp cheminio.

Turbūt dar kiekvienas atskiriame agurką užaugusį lauke ir šiltnamyje, bet gali būti, kad ateis karta, kuri nežinos, koks to laukinio agurko skonis.

Senosios augalų veislės aprūpindavo mus vitaminais, o naujosios jų turi tiek mažai, kad tenka papildus gerti.

Vaisius ir daržoves mes valgome, nes jie mums iš žemės ir saulės susintetina tas medžiagas, kurios mums naudingos. Augalas, kuris niekada saulės nematęs, ant tirpalo auginamas, taip pat sintetina medžiagas. Kaip į jas reaguoja mūsų organizmas, yra atskiras klausimas, į kurį atsakymų nelabai ieškoma. Akivaizdu tik tiek, kad nei pačios medžiagos, nei mūsų reakcija į jas nėra tokia pati, kaip žemėje ir saulėje augusio derliaus.

Šiuo metu, kad nenukentėtų derlius, sodai ne vieną kartą purškiami nuo įvairiausių ligų bei kenkėjų vienokiais ar kitokiais cheminiais preparatais, o į ekologiškus sodus dažnai žiūrima kaip į ne tokį produktyvų ir netgi rizikingą verslą.

Jau šiame etape atsiranda didelė kokybės takoskyra, kuri po to tik didėja, priklausomai nuo produkto perdirbimo, laikymo būdo, gaminio sudėties ir technologijos. Galų gale turime stipriai besiskiriančias kainas. Juk logiška, kad ravėti, o ne purkšti nuo piktžolių yra brangiau. Saugoti sandariose talpose, o ne purkšti nuo graužikų yra brangiau. Natūraliai rauginti ir lėtai džiovinti, o ne perdirbti greitai ir dėti konservantų yra brangiau. Sudėti gerus produktus ir juos išmaniai pagaminti, o ne pridėti skonio stipriklių yra brangiau.

Bet ir šiuo aspektu galima pasvarstyti, ar skirti daugiau švariam ir mūsų organizmui naudingam maistui, ar vėliau tuos pinigus išleisti vaistams, bandant atitaisyti savo organizmui padarytą žalą?

Dairomės kitokios kokybės maisto

Užsienyje ekologiškas maistas toli gražu nėra naujiena, apie ką byloja, pavyzdžiui, kad ir Didžiojoje Britanijoje jau 1946 metais įkurta asociacija Soil Association, sertifikuojanti ekologišką maistą. Paplitęs klasikinis parduotuvių modelis perimtas ir mūsų tautiečių – tai ekologiškų produktų parduotuvės, neprekiaujančios mėsa ir jos gaminiais. Toks parduotuvių profilis be vartotojo, kuriam aktuali ekologiška mityba, dar tampa aktuali ir kitonišką mitybą pasirinkusiems žmonėms (vegetarams, veganams ar žaliavalgiams). O ir užsukus į tokią parduotuvėlę gali ir patarimų įvairių apie mitybą išgirsti.

Įdomu, pagal ką atrenkami šie produktai atsiduriantys ant lentynų? Kodėl būtent šie, būtent tokie yra mūsų organizmams naudingesni?

Ilgas kelias buvo iki to, kol supratome, kad vis dėlto reikalingas sertifikatas. Nors jis kelia kainą, bet tai garantija, kad laikomasi reikalavimų. Sudėtį matyti Tu gali, o kaip buvo auginama, nežinai.

Sertifikatas garantuoja, kad produktas nechemizuotas, žemės ūkyje nenaudojamos tokios priemonės, kaip, pavyzdžiui, Roundapas (sisteminis herbicidas), taipogi produktai nėra genetiškai modifikuoti.

Mėgstama įrodinėti, jog nėra skirtumo ekologiškas produktas ar ne.

Sakoma, jei yra nuodas – tai mažos dozės jums nekenkia.

Tačiau natūraliai kyla klausimas, o kiek tokių dozių su maistu patenka į mūsų organizmą, kas tai gali suskaičiuoti? Patenka ne tik į suaugusį organizmą, bet ir į vaikų, dar augančius, bręstančius organizmus.

„Ir galbūt ekologiškas maistas nėra vienareikšmiškai sveikas maistas, bet tai jau labai didelis žingsnis, nes jame nėra nuodų.“ – dalijasi savo mintimis Guoda.

Kitas principas, pagal kurį atrenkami produktai atkeliaujantys į lentynas – tai jų sudėtis, kurią galima skaityti ir kitaip, nei dažnai įprasta, skaitant tikrintis jau ne dėl kenksmingų priedų, o priešingai – atrasti, kas naudingo tame gaminyje yra.

Atsirinkus šiuo aspektu, produktas ragaujamas. Ir čia, kaip pavyzdį, Guoda pateikia alyvuogių aliejų:

„Tam, kad jis būtų ekologiškas, vartotojo požiūriu užtektų, kad ūkis būtų ekologinis, nes paprastai į šalto spaudimo alyvuogių aliejų niekas maisto priedų nededa. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis veiksnys, lemiantis šio produkto kokybę ir skonį. Čia labai svarbus išmanymas, kaip greitai ir kaip tausojančiai yra išspaudžiamos alyvuogės. Kaip teisingai, laiku nuskintos ir išspaustos. Gali būti šalto spaudimo ekologiškas aliejus, atitinkantis tą minimalų reikalavimą, bet jis nei kvapo gero neturi, nei skonio, nes nebuvo išspaustas nei labai greitai, nei labai tausojančiai, nei iš alyvuogių, kurios dera tarpusavyje. Mes ragaujame, žiūrime, kas tai per firma, kokios jos vertybės. Labai žiūrime žmones – kad jiems rūpėtų sveikata ir ekologija.“

Pasirodo produkcija (jos kokybė ir skonis) labai priklauso nuo tuo užsiimančių žmonių požiūrio į savą veiklą. Jeigu žmogui ekologinis ūkis – tai eilinis verslas dėl išmokų, tuomet juose tiesiog minimaliai įvykdomi reikalavimai, o produkcija nepasižymi sodriu skoniu. „Mes vengiame imti į prekybą masinės gamybos ekologiškų produktų.“ – įvardija savą pasirinkimą Guoda.

Lentynose atrasime ir dar aukštesnės kokybės nei ekologiškas prekes – tai biodinaminės (Demeter), gaminamos biodinaminiuose ūkiuose. Šiems ūkiams taikomi dar didesni reikalavimai nei ekologiniams, tai labai griežtas sertifikatas.

Pirkėjo pasirinkimas

Pirkėjo pasirinkimui labai didelę įtaką daro skonis – juk norisi valgyti ne tik sveiką, bet ir skanų maistą.

Netgi tas pats produktas, kai jo kokybė yra kita, jau visai kito skonio. „Nemėgėjas, kad ir avižinių dribsnių, paragavęs ekologišką ar biodinaminį produktą, stebisi džiugiu savo atradimu.“ – dalijasi sava patirtimi Guoda.

Ypač tai aktualu vaikams. O ir ne tik skonis, bet ir pateikimas. Gamintojai mąsto, kaip savo produktą padaryti patrauklų vaikui, kaip patraukti, perkoncentruoti vaiko dėmesį nuo greito maisto, kuris yra tiesiog kenksmingų medžiagų užtaisas augančiam organizmui, tačiau žavi įvairiomis reklamomis, spalvingomis etiketėmis bei dovanojamais žaisliukais.

Dažnas kitonišku maistu susidomi ne iš gero, o dėl užklupusių ligų, kaip kad alergija, kuria sergančių žmonių skaičius intensyviai auga. Tuomet ir maisto pasirinkimas jų atitinkamas. Vieni renkasi produktus be glitimo, kiti be laktozės, vietoje sviesto žmonės renkasi riešutų sviestą.

Toks pasirinkimas jau būna iš negalėjimo rinktis, tačiau kuo tą negalėjimą susikuriame? Visų alerginių reakcijų priežastis įvardijama ta pati – tai nusilpusi imuninė sistema ir užterštas organizmas. Esame tarsi uždarame rate, ar ne metas iš jo išlipti?

Autorė Donata Svirnelytė – Račkauskienė
Interviu publikuotas portale minfo.lt

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite -10% nuolaidą kitam apsipirkimui