Apie kūno prausiklius

Kūno prausimasis - tai kasdienis ritualas, pažadinantis ryte ir palydintis ramiam miegui. Daugelis kūno prausiklius renkasi nosimi. Tai geras būdas, bet veikia tik tada, kai turime reikalų su natūralia kosmetika. Jei kosmetikoje naudojama chemija, ji mūsų nosį gali lengvai apgauti. Tad į rinkimosi procesą būtina įtraukti ir galvą. Renkantis prausiklius labai svarbu, kokios priemonės atlieka plovimo vaidmenį, ypač, jeigu oda jautri. Ne mažiau svarbios ir  kitos produkto sudedamosios dalys. Visai nesvarbu (!), kad ant pakuotės rašo "tinka jautriai odai", gamintojai gali prirašyti visko, kas nebūtinai gali atitikti realybę. "Natūralumą" ir "švelnumą" dar labiau gali prirodyti iliustruojančių vaizdų reklamos. Kaip pavyzdį galime pateikti vieną gerai žinomą kosmetikos gamintoją Europoje (konkrečių pavadinimų neminėsime). Jie skelbiasi, kad gamyboje naudoja aukščiausios kokybės, specialiai atrinktas jautriai odai tinkančias žaliavas, kurios yra sujungiamos į harmoningus kompleksus. Skamba gražiai... Ant vieno jų dušo gelio parašyta "for sensitive skin". Kokia šio nuostabaus, jautriai odai skirto dušo gelio sudėtis? Štai:

aqua, sodium laureth sulfate, cocamidopropyl betaine, decyl glucoside, sodium sulfate, glyceryl oleate, coco-glucoside, sodium chloride, laureth-2, disodium EDTA, sodium hydroxide, parfum, phenoxyethanol, benzoic acid, methylparaben, butylparaben, ethylparaben, isobutylparaben, propylparaben.

Daug nesuprantamų cheminių medžiagų pavadinimų. Kiekvieno atskirai nešifruosime, plačiau apie kiekvieną jų galite paskaityti anksčiau parašytame mūsų straipsnyje apie kosmetikos sudedamąsias dalis, bet užtikriname - šiame dušo gelyje galima prikibti beveik prie kiekvieno ingrediento. Toks  prausiklis gali dar labiau sudirginti jautrią odą.

Sintetinės kosmetikos gamintojai šampūnus, veido prausiklius ir muilo gabalėlius gamina su sintetiniais detergentais.  Jie yra ne natūralūs ir daro tokią pat žalą aplinkai, kaip ir tos pačios rūšies detergentai, naudojami skalbiklių ir buitinių priemonių gamybai. Bet, deja, dažniausiai net nesusimąstome apie tai, kad mūsų vandenį teršia ir šampūnai... Sintetiniai detergentai žymiai prasčiau suyra biologiškai ir labiau dirgina odą nei natūralūs detergentai ar muilai. Beje,  jie dažnai maišomi su dietanolaminu (DEA) ir trietanolaminu (TEA), iš kurių plaukų ir kūno priežiūros priemonėse gali susidaryti kancerogeniniai nitrozaminai. Sintetiniai detergentai gaminami įvairiais būdais iš naftos produktų; yra technologijų, kuriomis sintetinius detergentus, tame tarpe ir SLS, galima pagaminti ir geresnės kokybės, mažiau dirginančius. Tačiau medžiagų kokybės INCI ant produktų pakuočių neatspindi... Todėl sintetinių detergentų geriau vengti.

Grįžtant prie minėto žymios firmos dušo gelio dar labai svarbu paminėti ir tai, kad jis kainuoja apie 10 eurų. Nepigus, juolab, kad sudėtyje nėra nei vieno (!) augalinio aliejaus ar ekstrakto, kuris priemonei suteiktų papildomų savybių ir ne tik praustų, bet ir puoselėtų odą. Iškyla klausimas, o kur gamintojo teigimu eantys harmoningi kompleksai? Turbūt labai apgalvotai ir „harmoningai“ sukompleksavo eilę detergentų ir konservantų, nes sudėtyje be jų ir vandens galima sakyti daugiau nieko ir nėra, o mokama kaip už gerą. Tiesa, pirkėjus privilioja ir išvaizdžios pakuotės bei masė reklamos. Parduotuvių lentynos nukrautos tokiomis  priemonėmis, todėl reikėtų būti labai atidiems.

Natūralūs ir ekologiški kūno prausikliai gaminami augalinių ir nedirginančių detergentų (putoklių) arba muilų pagrindu. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai prausikliuose naudojamų detergentų yra kokoso gliukozidas (Coco Glucoside) - draugiškas aplinkai, saugus, švelnus ir natūraliai gaunamas detergentas, pagamintas fermentuojant kukurūzų cukrų ir kokosus. Šio natūralaus detergento yra ir anksčiau minėtame dušo gelyje (turbūt vien dėl jo priemonę rekomenduoja ir jautriai odai), tačiau nelabai aišku kam, nes plovimo funkciją čia puikiausiai atlieka cheminėje kosmetikoje įprastas sodium laureth sulfate. Jei gamintojas neinvestuoja į produkto pagerinimą vertingais aliejais ar augalų ekstraktais, kažin, ar jis investuos ir į kitos naudojamos žaliavos kokybę - tokiems gamintojams svarbiausia tik greitas pelnas.

Kai kurie kosmetologai labiau už augalinius, natūralius detergentus vertina muilą. Muilai gaminami iš gyvulinių arba augalinių riebalų ir druskų (šarmo arba jūros druskos). Augaliniai muilai biologiškai geriau suyra ir yra švelnesni nei detergentai. Vienintelis minusas - jie gali prasčiau plauti kietame vandenyje, jeigu produkto formulė nėra tobula. Tačiau muilui su įvairiais augalais ir tinkama formule kietas vanduo nekelia jokių problemų - jis puikiai atlieka savo paskirtį.

Tad kurią priemonę rinktumėtės dabar?

Straipsnį parengė Brigita Rimkūnė.