Kremai nuo saulės. Mitai, tikrovė ir alternatyvos l Rūta Daunoravičienė

2015-04-23
Kremai nuo saulės. Mitai, tikrovė ir alternatyvos l Rūta Daunoravičienė

Saulė mums padeda išsivaduoti iš depresijos, pakelia nuotaiką, suteikia gyvybinės ir dvasinės energijos. Turbūt todėl daugumai šiauriečių vasara - mėgiamiausias ir laukiamiausias metų laikas. Be to, UV spinduliai inicijuoja vitamino D gamybą odoje, veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina uždegiminių odos ligų, egzemų ir kt. dermatozių simptomus. Tačiau šalia teigiamo saulės poveikio yra ir nerimą keliančių dalykų. Plonėjant planetos ozono sluoksniui, mažiau spindulių sulaikoma stratosferoje, ir daugiau jų pasiekia Žemės paviršių bei mūsų odą. Pokyčiai, deja, per greiti, kad mūsų oda spėtų prie jų prisitaikyti. Tad siūlome pamąstyti, kaip saugoti savo odą nuo vis aktyvesnių saulės spindulių.

Saulės radiacija, arba ultravioletiniai A, B ir C spektro (sutrumpintai vadinami UVA, UVB ir UVC ) spinduliai laikomi didžiausiu odos jaunystės ir sveikatos priešu - pagrindine odos vėžio priežastimi. Jie ypač pavojingi baltaodžių žmonių odai, kurioje melanino – apsauginio pigmento, sugeriančio UV spindulius yra labai mažai, lyginant su juodaodžių ar kitų spalvų žmonių oda.

Žmonių oda evoliucijos eigoje savotiškai prisitaikė gyvenimui po saule. Odoje turime melanocitų – ląstelių, gaminančių ir kaupiančių apsauginį pigmentą – melaniną. Melanocitų kiekis vienodas visų rasių žmonių odoje, bet skiriasi pigmento kiekis. Arčiausiai pusiaujo ir aukštai kalnuose, kur saulė yra arčiausiai ir spinduliai mažiausiai išsklaidyti, gyvenančių žmonių oda yra tamsiausia, pigmento melanino joje daugiausia. Melaninas it kempinė sugeria UV spindulius ir taip apsaugo odą nuo žalojančio poveikio.

Tad tiriant saulės poveikį žmonėms atsiranda nauji terminai ir naujos mokslo sritys – pavyzdžiui terminas „fotodermatozės“ (graikų k. phos (photos) – šviesa) – reiškia šviesos spindulių sukeltus odos pažeidimus, kuriuos tyrinėja fotomedicinos ir fotodermatologijos mokslo šakos. Arba terminas „fotosenėjimas“ - reiškiantis lėtinius odos pokyčius. Šiandien jau yra aišku, kad odos fotosenėjimą sukelia ilgas, nuo vaikystės, buvimas saulėje, be to, klinikiniai, ląsteliniai ir biocheminiai pokyčiai saulės apšvitintoje odoje skiriasi nuo amžiaus sąlygotų pokyčių, atsirandančių nuo saulės apsaugotoje odoje.

Neigiamas UV spindulių poveikis

Nudegimas. Nudegimas saulėje yra ūmi odos reakcija į didelį UV spindulių kiekį. Jei oda nuo spindulių apsaugota nepakankamai, spinduliai ima skverbtis gilyn, sukeldami fotochemines reakcijas. Odos kapiliarai išsiplečia, tarp kraujagyslių sienelių ląstelių atsiranda tarpai, pro kuriuos į aplinkinius audinius ima skverbtis skysčiai, sukeldami uždegimą – patinimą, paraudimą ir skausmą. Priklausomai nuo odos tipo ir saulės aktyvumo, nudegti galima vos per kelias minutes.

Lėtiniai odos pokyčiai – fotosenėjimas. UV spindulių poveikis - nudegimai ir kiti pokyčiai sumuojasi bėgant metams. UV spinduliai sukelia vadinamųjų laisvųjų radikalų atsiradimą odoje. Susikaupęs didesnis jų kiekis veikia kaip nuodas ir yra labai žalojantis ląsteles ir net genetinę medžiagą - DNR. Oda stengiasi apsisaugoti, gamindama melaniną, bet tam reikia laiko.

UVB spinduliai veikia išorinį sluoksnį epidermį (sukelia paraudimą, melanino gamybą, odos patamsėjimą po 3-6-ų parų). UVA spinduliai skverbiasi giliau į dermą, jie yra pagrindiniai senėjimo „kaltininkai“ sukelią greitą pigmentaciją, trunkančią 12 val., sutrikdo elastino ir kolageno skaidulų gamybą, todėl atsiranda smulkių raukšlelių, įvairiausių pigmentinių dėmių, gali vystytis vėžiniai pakitimai. Fotosenėjimo reiškiniai labiausiai matomi atvirose vietose – veido, kaklo, rankų odoje.

Apsauginių kremų problema

Apsauginių kremų paskirtis – saugoti odą nuo nudegimo ir kenksmingo UV spindulių poveikio. Tam tikslui į kremus dedama ingredientų, kurie vienokiais ar kitokiais būdais neutralizuotų UV spindulius.

Yra 3 apsauginių medžiagų, dedamų į priemones nuo saulės, rūšys:

    Sintetiniai-cheminiai UV filtrai – nenatūralios kilmės medžiagos, sugeriančios/ absorbuojančios UV spindulių energiją cheminės reakcijos dėka; pvz. benzophenone, methoxydibenzoylmethane, trisiloxane, octocrylene, PABA, kamparo (camphor) dariniai; ES leidžiama naudoti 30 medžiagų; dauguma sugeria tik UVB spindulius, šiek tiek UVA spektro; dauguma yra nestabilios; yra duomenų, kad jos irdamos „prigamina“ laisvųjų radikalų, tad pačios gali būti odos vėžio priežastimi; kai kurios sukelia hormonų disbalansą; draudžiamos naudoti ekologiškoje kosmetikoje.
    Mineraliniai UV spindulių atšvaitai – tai 2 medžiagos, titanium dioxide ir zinc oxide - metalų oksidai, fiziškai it veidrodis atspindinčios spindulius nuo odos, neleisdamos jiems įsiskverbti į odą; atspindi ir UVA, ir UVB spindulius. Titano dioksidas ir cinko oksidas anksčiau turėjo vieną trūkumą – ant odos palikdavo baltą pėdsaką. Todėl gamintojai ėmėsi juos smulkinti iki mikro- , o dabar jau ir iki nano- dydžio. Nanotechnologijos kosmetikoje – pavojingas ir neištirtas reikalas, nes tokio smulkumo medžiagos lengvai skverbiasi į giliausius odos sluoksnius, pasiekia kraują, o kaip jos elgsis ir kokias pasekmes organizmui sukels vėliau – niekas negali nieko užtikrintai pasakyti, todėl nanotechnologijos draudžiamos naudoti m eilės dalelės dar ekologiškoje kosmetikoje. Mikronizuotos -  pakankamai didelės, į gilesnius sluoksnius nepatenka, nusilupa kartu su raginio sluoksnio ląstelėmis, tad mikronizuotas cinko oksidas ir titano dioksidas sveikatai pavojaus nekelia.
    Natūralios gyvosios gamtos medžiagos, pvz., koraliniai Lithothamnium dumbliai, Porphyra umbilicalis raudondumbliai, tiriami kai kurių augalų ekstraktai.

Išsamią apsauginių kremų nuo saulės studiją 2010 m. atliko JAV visuomenės sveikatos “sargybiniai” ”Environmental Working Group” (EWG). Kas gi joje įdomaus? Štai keletas išvadų apie priemonių nuo saulės veiksmingumą ir poveikį:

  • Iš tirtų 500 gaminių tik 8% pasirodė veiksmingi, ir tik tie, kurių sudėtyje buvo mineralinių atšvaitų - ZnO ir TiO2.
  • Kremai nuo saulės neapsaugo nuo odos vėžio.
  • Yra duomenų, kad kai kurios naudojamos medžiagos pačios gali sukelti odos vėžį.
  • Yra tvirtų duomenų, kad kai kurios dažniausiai naudojamos medžiagos (ypač Benzophenone-3, Octyl methoxycinnamate, 3-Benzylidene camphor, 4-Methylbenzylidene camphor) yra toksiškos, sukelia hormonų disbalansą ir odos alergijas.
  • Kremų, kurių apsaugos faktorius > 50, nauda abejotina, privalumai nepagrįsti.
  • Vartotojai tepa tik ketvirtadalį reikalingo kiekio, tepa per retai, ilgiau būna saulėje, ir todėl vis tiek nudega.

(daugiau informacijos bei pačią studiją galite rasti el. adresu: http://www.ewg.org/2010sunscreen/full-report/ )

Ar kreme naudojamos nano- ar mikro- TiO2, ZnO dalelės sužinoti galima tik iš gamintojo ar jo atstovo; nanotechnologijos ekologiškoje kosmetikoje neleidžiamos.

Taigi, kad galėtume pasikliauti kremo „skaičiais“ – SPF faktoriais, kremo ant odos reikia užtepti daug, maždaug 2 valgomuosius šaukštus 170cm/70kg žmogui. Ir tepti pakartotinai kas 1-2 val.

O kiek dienų planuojate būti saulėje? Ar jau įsivaizduojate kokiais kailiniais teks „aprengti“ savo odą? Be to, nepamirškite, kad be UV filtrų, kartu su kremais odą „prikemšame“ balasto - techninių ingredientų, t.y. emulsiklių, stabilizatorių, rišiklių bei stiprių biocidų – konservantų, kurie suardo natūralią mūsų odos apsaugą – mikrobiomą, t.y. individualų mikrobų sluoksnį, ir taip mūsų oda tampa dar labiau pažeidžiama.

Natūrali apsauga nuo UV spindulių

Jei apsauginiai kremai jums jau ne prie širdies (ir ne prie odos), tuomet stenkitės odos saulei daug nerodyti. Geriausia apsauga nuo saulės – skrybėlė, rūbai ir pavėsis.
Ir oda neapkraunama nereikalingomis medžiagomis, ir nereikia jaudintis, ar kremas veikia. Be to, net ir baltaodžių žmonių oda turi natūralių apsaugos mechanizmų, kuriuos galime sustiprinti.

Saugodami odą, naikiname gamtą. Cheminiai saulės kremai, kurių sudėtyje yra parabenų, cinamatų, benzofenonų ir kamparo derivatų, skatina koralų nykimą, nes į jūras patenka 4000-6000 tonų saulės kremų su ekosistemas žalojančiais chemikalais (Danovano R, 2008)

Kaip galime sustiprinti odos apsaugines savybes?

Reiktų pasistengti „prisotinti“ organizmą ir odą antioksidantais - medžiagomis, sugebančiomis sugaudyti ir nukenksminti laisvuosius radikalus. Didžiausi antioksidantų klodai - augalų pasaulyje. Evoliucijos eigoje šios nuostabios būtybės tobulai prisitaikė ir išmoko saulės spindulius paversti gyvybine energija ir maistu. Kone kiekvienas augalas turi medžiagų, sugaudančių laisvuosius radikalus, reaktyviojo deguonies molekules bei stabdančių UV spindulių sukeltas neigiamas reakcijas odoje. Todėl vidinis ir išorinis antioksidantų naudojimas labai padeda išvengti saulės sukeltų odos pažeidimų:

Stiprinkime odos apsaugines savybes iš vidaus – valgykime antioksidantus: žalioji arbata (šalta žalioji arbata), vaisiai, daržovės, šalto spaudimo nerafinuoti aliejai – didžiausias antioksidantų šaltinis. Brunsvigo laboratorijoje buvo ištirti 927 daržovių pavyzdžiai. Stipriausiais antioksidantais pasirodė žaliosios paprikos, špinatai, raudonieji svogūnai, brokoliai, burokai ir žiediniai kopūstai. Taigi, valgykime į sveikatą daržoves, ir galėsime ramesne sąžine mėgautis vasaros saule. Taip pat, reiktų nepamiršti drėkinti odą iš vidaus – gerti daug vandens, bent 30ml/kg kūno svorio.

Stiprinkime odos apsaugines savybes iš išorės - ruoškime odą vasarai, kaip ir roges žiemai. Tai reikia daryti iš anksto, prieš kelis mėnesius. Patogiausia, paprasčiausia ir ekologiškiausia priemonė – tepti odą geros kokybės neperdirbtais, nerafinuotais augaliniais aliejais. Jie padeda išlaikyti odos drėgnumą, minkština, drėkina ir padeda ilgiau išsaugoti gražų įdegį.

Aliejaus kokybės klausimas šiuo atveju - esminis, nes masinės gamybos aliejus (o tokie dažniausiai pasitaiko mūsų akiratyje įvairiausio plauko prekybos taškuose – specializuotose ir nespecializuotose parduotuvėse, e-parduotuvėse, prekybos centruose) geriausiu atveju pasitarnaus kaip odos minkštiklis, nes antioksidantų - specifinių lipidų, vitamino E, karotenoidų, sterolių juose tėra tik pėdsakai, o greičiausiai nerastume nė jų.

Geriausiomis kosmetinėmis (ir maistingomis) savybėmis pasižymi nerafinuoti, t.y. niekaip chemiškai neapdoroti aliejai, geriau – ir nefiltruoti; šalto spaudimo arba tradicinės (autentiškos) gamybos būdu gauti aliejai irgi išsaugo daugiausia specifinių maitinamųjų medžiagų ir vitaminų A, E. Geros kokybės aliejus gali būti spalvotas įvairaus intensyvumo, gali būti drumstas arba su nuosėdomis, švelnaus sėklų ar riešutų kvapo. Stipriai kvepiantys kepintų riešutų ar sėklų aliejai nerekomenduotini, nevertingi.

Geriausios augalinės medžiagos „nuo saulės“:
    Sviestmedžio aliejus (grynas arba mišinyje)
    Vaistinių puiklapių arba foraha aliejus
    Marulų aliejus (grynas arba mišinyje)
    Kokosų aliejus (grynas arba mišinyje)
    Kokosų aliejaus fitoliai – MONOI de Tahiti, Čampakų pomada (gryni)
    Sezamų aliejus (grynas arba mišinyje)
    Granatų ekstraktas (mišinyje, iki 5%)
    Kviečių sėlenų ekstraktas (mišinyje, iki 5%)
    Damaskinių rožių, ir kt. žiedų ekstraktai (mišinyje)
    Morkų ekstraktai (mišinyje)
    Šaltalankių aliejus (mišinyje)
    Miros eterinis aliejus (mišinyje)

Ar aliejai, kitos botaninės medžiagos gali pakeisti kremus su UV spindulių atšvaitais? Vienareikšmio atsakymo nėra. Augalinės medžiagos gali sustiprinti natūralius odos apsauginius mechanizmus. Bet nuo kaitrios ekvatoriaus saulės baltaodžių žmonių jos neišgelbėtų. Tuo tarpu Baltijos pajūryje tamsesnio gymio baltaodžiai galbūt galėtų pasimėgauti vėstančia pavakario saule valandą ar net dvi be specialių priemonių, tik naudodami aliejus (jei tik odai tai nebus „pirmas kartas“ po metų pertraukos). Kai kurios medžiagos gali iš dalies neutralizuoti UV spindulius, tačiau jų vienų efektyvumas nėra įvertintas kokiais nors rodikliais ar faktoriais, kaip cheminių filtrų ar mineralinių atšvaitų, pvz., SPF (Solar Protection Factor). Yra nuomonių, kad tam tikros kokybės sviestmedžių aliejus turi apsaugos faktorių, svyruojantį SPF3-SPF6 ribose.

Kokio stiprumo kremą naudoti, kaip dažnai, ir ar naudoti specialų kremą apskritai, priklauso nuo daugelio faktorių: geografinės platumos (ekvatoriuje spinduliuotė aktyvesnė), altitudės (kalnuose spinduliuotė aktyvesnė), saulės aktyvumo, odos spalvos ir gymio, pavėsio, aprangos, buvimo saulėje laiko, odos būklės (jau įdegusi oda, ar dar ne), vartojamų vaistų, odos jautrumo ir kt. Ar ne paprasčiausia būtų laikytis šėšėlyje, būti apsirengus, dėvėti skrybėlę ir tamsius akinius?

Kaip naudoti apsauginius aliejus? Atostogų metu aliejus reikia tepti bent 2 kartus: prieš tepant apsauginį kremą nuo saulės ir po buvimo saulėje. Į drėgną odą aliejai įsigeria lengviau ir greičiau. Reguliariai tepant odą aliejais, sustiprinsime odos apsauginį barjerą ir pigmento melanino gamybą, įdegis bus tolygesnis, ir laikysis ilgiau, mažesnė nudegimo ir odos fotosenėjimo rizika. Be to, oda visada bus minkšta, drėgna, švelni ir lygi it šilkas.

Gyvoji kosmetika, palengvinanti saulės nudegimo simptomus:

  • Paraudusias vietas sudrėkinti vandeniniu vaistažolių ekstraktu, geriausia - hidroliatu ir patepti vaistinių puiklapių (forahos) ir niaoulio mišiniu (10-15 lašų niaoulio eterinio aliejaus į 30ml puiklapių al.). Tinka ir argano, riešutų (išskyrus graikinių riešutų) aliejai, turintys mažai polinesočių riebalų rūgščių, taip pat žiedų ištraukos – MONOI de Tahiti, Čampakų pomada; radiacijos sukeltą efektą slopina ir medetkų ekstraktai.
  • Jei nudegimas gilesnis, skauda, yra pūslių - vėsinti vandeniu, vandeniniais ekstraktais - levandų ar kitų hidroliatų pavilgais, alavijų kompresais, nuolat drėkinti; aliejais tepti galima po 1-2 dienų, kai oda atvės.
  • Veidą kuo dažniau purkšti žiedų hidroliatais (rožių, levandų, čampakų, jazminų) – žiedai yra vieni stipriausių antioksidantų, be to padeda atvėsinti ir drėkinti įkaitusią jautrią veido odą.
  • Natūralus riebus jogurtas, rūgpienis ar grietinė irgi padeda sumažinti odos temperatūrą, išlaikyti rūgštinį odos pH.

Autorė: Rūta Daunoravičienė, žurnalas „Green'as“ nr. 6.

Susiję produktai

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite -10% nuolaidą kitam apsipirkimui