Dezodorantai. Kokius rinktis?

Viena iš dažniausiai naudojamų kūno priežiūros priemonių yra dezodorantas, o ypač atšilus orams. Ir ne be reikalo – visi ištisą dieną norime jaustis komfortiškai, gaiviai ir svarbiausia – nejausti nemalonaus prakaito kvapo. Kuo labiau prakaituojame, tuo kyla didesnis poreikis naudoti stipresnius dezodorantus. Tačiau ar kada susimąstėte, kuo iš tikrųjų tepate ir purškiate savo pažastis kiekvieną rytą? Ir ar žinote, kodėl žmogus prakaituoja? Būtent į šiuos klausimus mes ir stengsimės atsakyti.

Niekas nepaneigs, kad visi nemalonūs kūno kvapai priverčia jaustis labai nesmagiai. Savaime pats prakaitas neturi jokio kvapo. Jis atsiranda, kai ant odos esančios bakterijos pradeda skaidyti prakaite esančius riebalus ir baltymus. Tad kuo daugiau bakterijų ant odos ir kuo didesnis baltymų bei riebalų kiekis prakaite, tuo kvapas tampa stipresnis ir nemalonesnis. Dėl šios priežasties renkamasi vis stipresnius dezodorantus ir antiperspirantus, kurie ne tik panaikina visus kvapus, bet ir visą dieną pažastis išlaiko sausas. Tokios priemonės veikia efektyviai, bet ar tai saugu? Žinoma, kad NE. Tokiuose dezodorantuose ir antiperspirantuose yra daug sintetinių medžiagų, kurios, deja, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Vieno šaltinio duomenimis tik 11% iš maždaug 10500 medžiagų, naudojamų dezodorantų gamyboje, yra testuotos ir patvirtintos saugiomis.

Pavyzdžiui, dažniausiai nuo prakaito apsaugančiose priemonėse sutinkamas ingredientas – aliuminio druskos, t. y. Aluminum chlorohydrate, Aluminum fluoride, Ammonium aluminum sulfate, Aluminum zirconium tetrachlorohydrex gly ir kt. Aliuminio junginiai sutraukia prakaito liaukų poras ir jas blokuoja, taip sustabdant prakaitavimą. Tačiau reikia nepamiršti labai svarbaus dalyko – prakaituojame ne veltui, taip organizmas natūraliai apsisaugo nuo perkaitimo ir pašalina toksinus. Todėl tai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl nerekomenduojama naudoti priemonių, kurios užkemša prakaito liaukų poras ir taip užkerta kelią vykti natūraliems organizmo procesams. Beje, aliuminio junginiai, per odą patenka į kraują ir kaupiasi organizme. Mokslininkai vis dažniau pateikia patikimesnių tyrimų rezultatų, įrodančių aliuminio junginių ryšį su Alzheimerio liga ir krūties vėžiu.

Kitos dezodorantų ir antiperspirantų gamyboje naudojamos sintetinės kenksmingos medžiagos yra triklozanas, daugumai jau gerai žinomi parabenai, stearinas – Steareth-n („n“ gali būti bet koks skaičius), propilenglikolis, talkas ir daugelis kitų. Tokiomis medžiagomis „pagerinti“ dezodorantai labiau kenkia nei padeda. Apsisaugoti nuo blogo prakaito kvapo galima ir natūraliais būdais.

Beje, o Jūs žinote, kuo skiriasi dezodorantai nuo antiperspirantų? Pastarieji blokuoja prakaito liaukas ir taip stabdo prakaitavimą, o tai, kaip jau minėjome, yra labai žalinga, nes neleidžia iš organizmo pasišalinti toksinams, kurie nepasišalinę pradeda kauptis ir nuodyti organizmą. O kaip ilgo – dienos ir kelių dienų – veikimo antiperspirantai? Peršasi mintis, kad žmogus, naudodamas tokias stiprias priemones gali nesiprausti dienomis?! Ir nesiprausia, ir prakaituoti neleidžia. Taip savanoriškai kaupia toksinus.

Dezodorantų yra kitas veikimo principas. Jie nesustabdo pačio prakaitavimo (neužkemša porų), bet naikina nemalonų jo kvapą. Tačiau prarasti budrumo negalima perkant ir dezodorantus, juose kaip ir antiperspirantuose gali būti gausu kenksmingų medžiagų.

Sintetiniai dezodorantai, antiperspirantai gali padaryti žalos ne tik pačiam naudotojui, bet ir gamtai! Prausiantis į kanalizaciją patenka visos medžiagos, nuplaunamos nuo odos, o iš kanalizacijos tiesiai į dirvožemį bei vandens telkinius. Kai kurios cheminės medžiagos lėtai suyra ir gali pažeisti žuvų, paukščių, žinduolių endokrininę sistemą ar padaryti kitos žalos. Antiperspirantuose naudojamo aliuminio gavybos procesuose sunaudojama labai daug elektros energijos, teršiamas vanduo ir naikinamas kraštovaizdis.

Geriausia alternatyva įprastiems dezodorantams ir antiperspirantams, (kurių sudėtyje yra sintetinių medžiagų) – natūralūs dezodorantai. Jų pasirinkimas ir populiarumas Lietuvoje šiuo metu vis didėja. Natūralūs dezodorantai (natūralūs tikrąja šio žodžio prasme – pagal sudėtį, o ne pagal užrašą „natūralus“ ant etiketės) nesustabdo pačio prakaitavimo užkemšant poras, bet naikina nemalonų jo kvapą – padeda kovoti su kūno kvapą sukeliančiomis bakterijomis. Jų dauginimąsi natūraliai slopina įvairūs augalų aliejai, ekstraktai, pavyzdžiui, ramunėlių, arnikos, palmarozų, medetkų, arbatmedžio ir kt. Kai kurie augalų aliejai ir ekstraktai gali sureguliuoti ir prakaito išsiskyrimą, pavyzdžiui, vetiverijos. Natūralių dezodorantų gamyboje taip pat plačiai naudojami alavijai, hamameliai, augalinis glicerinas, kalaminas (rožinė pudra, gaminama iš cinko oksido), kuris veikia džiovinančiai, taip pat cinko ricinoleatas. Pats paprasčiausias natūralus dezodorantas – alūno kristalas, kuris prakaito kvapą sukeliančioms bakterijoms sukuria nepalankią terpę. Dezodorantai, praturtinti minėtomis veiksmingomis pačios gamtos sukurtomis natūraliomis medžiagomis, ne tik padeda atlikti dezodorantui savo paskirtį, bet ir puoselėja odą.

Straipsnį parengė Brigita Rimkūnė (2012 m.)