Didžiausi E valgytojai l Guoda Azguridienė

2015-08-04
Didžiausi E valgytojai l Guoda Azguridienė

Žmonės dažnai skundžiasi, kad sveikai maitintis sudėtinga. Jeigu turimi omenyje suaugusieji arba maži vaikai, tai vertėtų pagalvoti, ką tada sakyti paaugusių vaikų tėvams? Tų, kurie turi savo neginčijamą nuomonę visais gyvenimo klausimais, o mitybos tai jau tikrai. Be to, mėgsta viską, kas saldu ir supakuota į spalvingus popierėlius – taigi dažniausia nesveika. Pagalvoję apie paauglius suprasite, kad visiems kitiems maitintis sveikai yra be galo lengva… Ir ypač lengva sveikai maitinti tuos, kurie patys savarankiškai maisto dar nepasiima ir juolab nenusiperka.

Ką gi galima pasiūlyti nesveiko maitinimosi „čempionams“ – moksleiviams? Žinoma, galima pasiūlyti paskaityti higienos normą apie vaikų maitinimą mokyklose arba mitybos rekomendacijas to amžiaus vaikams. Galiu kirsti lažybų, kad nepadės. Greičiausiai tik pakenks. Nes tame amžiuje dažnai elgiamasi priešingai negu suaugusieji liepia vien dėl to, kad taip reikia. Kaip sakoma, kitaip gali ir į nosį gauti... Taigi kuo daugiau moralizuosim, tuo blogesni gali būti rezultatai. Tai ką daryti, nes širdį skauda žiūrint?

Visų pirma galima bandyti pakeisti tuos produktus, kuriuos paaugliai vartoja, geresnės kokybės analogais. Pavyzdžiui, sausus pusryčius. Vietoje rafinuotų, dažytų ir nesaikingai saldintų įprastinių sausų pusryčių, bandykime pasiūlyti kuo panašesnių išoriškai, bet sveikų dribsnių. Kviečius keiskime spelta, avižomis, mišrių grūdų dribsniais. Neekologiškus kukurūzų dribsnius keiskime ekologiškais. Įprastiniai sausi pusryčiai pasižymi itin dideliu cukraus kiekiu, kurio gali padėti išvengti ekologiški sausi pusryčiai su uogomis ar natūraliais saldikliais. Jei nepakankamai saldu, pridėkime į sausus pusryčius ekologiškų razinų arba įpilkime šlakelį agavų sirupo. Šiandien rinkoje yra kuo įvairiausių ekologiškų sausų pusryčių – ir traškių, ir netraškių, ir saldžių, ir nesaldžių, ir su priedais, ir be jų, ir netgi be glitimo. Panagrinėję pasiūlą tikrai rasime, kas mūsų išrankiam vaikui tiks. Jeigu tai yra jo kasdieniai pusryčiai, jau būsim pagerinę trečdalį dienos raciono.

Tiesa, kalbėti apie pusryčius, pietus ir vakarienę tokio amžiaus vaikams dažnai yra tik teorija. Jie valgo kai išalksta ir nebūtinai teikiasi valgyti, kai sveikiausias pasaulyje mamos pagamintas maistas garuoja ant stalo. Tas daiktas, kurį jie valgo išalkę dažniausiai yra bandelės arba batonėliai. Vietoje batonėlių su daugybe E ir cukraus, pasiūlykime sveikų saldėsių: vaisinių batonėlių, batonėlių su uogomis, sėklomis ir riešutais, kurie yra be konservantų ir kenksmingų maisto priedų. Vengiant saldainių gali pagelbėti ekologiški džiovinti vaisiai ir uogos: datulės, abrikosai, figos, mangai, ananasai, razinos, spanguolės. Jei pavyks įsiūlyti paragauti – sėkmė beveik garantuota. Vertėtų turėti omenyje, kad ekologiški džiovinti vaisiai skiriasi nuo įprastinių ne tik savo sudėtimi, bet ir paruošimo būdu. O tai reiškia, kad skiriasi ir skoniu. Įprastiniai džiovinti vaisiai džiovinami karšta oro srove, į juos dedama cukraus ir konservanto sieros dioksido. Taip yra todėl, kad džiovinant greitai (taip yra gerokai pigiau) vaisiuose lieka nemažai vandens ir jie patys be konservantų nesilaiko. Taip konservuojant taip pat nesimato vaisių defektų, todėl jie gali būti naudojami prastesni. Ekologiški vaisiai džiovinami be papildomo cukraus ir be konservantų ir skonis jų kitoks.

Mokyklinio amžiaus vaikai dažnai mėgsta sriubas „iš pakelio“. Sveikus produktus parduodančiose parduotuvėse galima įsigyti ir sveikų paruoštų daržovių sultinių bei sriubų: pakeliuose, indeliuose, kubeliais. Jose nėra skonio stipriklių, subproduktų, GMO, hidrintų riebalų. Tokią sriubą vaikas gali pasigaminti pats.

Jei vaikas mėgsta makaronus, pirkite juos ekologiškus ir geros kokybės. Pamėginkite kartais pasiūlyti ne tik kvietinius, bet ir speltos ar iš kitų grūdų pagamintus (grikių, kukurūzų, ryžių). Kvietinius makaronus rinkitės kietųjų kviečių. Atrodo neįtikėtina, bet tik iš miltų ir vandens pagaminti makaronai gali būti labai skirtingų skonių. Čia žaliavos ir gamybos proceso kokybė – esminiai skonį nulemiantys veiksniai. Makaronų svarbu nepervirti – jie turėtų būti tokie, kad dar reikėtų kramtyti. Virimo laikas nulemia ne tik skonį, bet ir poveikį organizmui (sutižę makaronai daug labiau kelia cukraus kiekį kraujyje). Pratinkite vaikus prie prieskonių – tuomet jie mažiau norės ketčupų, majonezų ir kitų rizikingų padažų. Tai galėtų būti cinamonas, juodasis pipiras, ciberžolė, raudonėliai, bazilikai, krapai, kmynai, petražolės.

Maži, kiek paaugę ir net beveik suaugę vaikai dažnai mėgsta blynus. Žinia, tai nėra pats sveikiausias maistas pasaulyje, bet turi ir privalumų – gali būti šiltas, šviežias, namie pagamintas. Svarbiausia tik nesugadinti blynų kepant ant netinkamų riebalų – rafinuotų aliejų, margarino ar kepimui netinkamų polinesočiosiomis rūgštimis turtingų šalto spaudimo aliejų. Rafinuoto aliejaus ir margarino (net jeigu jis ir skanus) mityboje reikėtų apskritai atsisakyti, o šalto spaudimo polinesočiosiomis rūgštimis (vadinamomis omegomis) turtingus aliejus vartoti nekaitintus. Blynus geriausia kepti ant nerafinuoto kokosų aliejaus (tada jie bus kvepiantys ir sausi) arba ant valyto sviesto ghi (tada jie bus riebesni). Blynus galima šiek tiek „pataisyti“ sveiko maisto link, jiems kepti naudojant ne tik baltus kvietinius miltus, bet įmaišius pilno grūdo kvietinių (daugiau 1/3 nereikia, nes pakis skonis, o vaikai to nemėgsta), ryžių, sorų ar kukurūzų miltų. Tokiais eksperimentais tenka užsiimti glitimo netoleruojančių vaikų mamoms ir tėčiams, bet ir kitiems kartais praverstų. Beje, kepant varškėčius galima visai apsieiti be kvietinių miltų – vietoje jų panaudoti tapijokos miltus.

Pieno negeriantiems ar nemėgstantiems vaikams kartais pasiūlykime riešutinio, sojų ar javų pieno – tai nėra vien desertas! Riešutai, soja, avižos turtingi baltymais, kurie būtini augančiam organizmui. Pieno pakaitalų būna pačių įvairiausių: sojos (ekologiška soja būna tikrinta dėl GMO!), ryžių, avižų, lazdyno riešutų, graikinių riešutų, migdolų ir pan. Jie gali būti su įvairiais saldikliais (cukranendrių cukrumi, agavų sirupu), kalciu (iš dumblių) ar kitais priedais.

Jei vaikas nevalgo mėsos ir žuvies, jam ypač svarbu valgyti ankštinius produktus, geros kokybės grūdus, riešutus, sėklas, džiovintus vaisius. Ryžių, grikių, avižų, speltos, ar grūdų mišinio košė – puikiausi pusryčiai arba vakarienė. Jeigu Jūsų vaikas jų nevalgo – pagaminkite iš aukščiausios kokybės (pvz., biodinaminiu arba ekologišku būdu augintų) dribsnių ar kruopų. Geros kokybės grūdai pakeičia ne vieno valgytojo nuomonę apie košes. Sviesto tokiais atvejais siūlyčiau negailėti.
Maistas būna skanesnis, jei jį pagardiname druska. Jei vartosite Himalajų druską, nereikės nerimauti dėl blogo poveikio sveikatai, priešingai – praturtinsite mitybą retais mineralais.

Kad ir kaip gaila, ankštiniai vaikams retai patinka. Tačiau reikia turėti omenyje, kad skirtingų lęšių, žirnių ir pupelių skoniai (beje, ir kai kurios maisinės savybės) smarkiai skiriasi. Švelniausio skonio yra raudonieji ir valyti (geltoni) mung dalo lęšiai. Kuo lęšiai bei pupelės tamsesni (pvz., rudi, juodi), tuo skonis jų aitresnis. Gana dažnas vaikas mėgsta paprastai išvirtus nuto žirnius (avinžirnius) – jų skonis panašesnis į riešutų, nei į lęšių.
Į bet kokius ankštinių patiekalus būtina dėti prieskonius – ne tik dėl skonio, bet ir dėl virškinimo. Specifinį lęšių ir kitų ankštinių skonį smarkiai „suminkština“ grietinė arba pomidorų padažas. Vaikams tai gali būti lemiamas ingredientas. Pomidorų padažas yra vienas iš tų produktų, kurių kokybė gali skirtis kaip diena ir naktis. Ekologiškų bei sveikų produktų parduotuvių asortimente tikrai rasite gero pomidorų padažo – be skonio stipriklių ir konservantų.

Labai koncentruotas organizmui būtinomis medžiagomis produktas (pvz., omega 3 ir 6, vitaminu E) yra šalto spaudimo aliejus. Užpilkime po šaukštelį ar šaukštą šalto spaudimo aliejaus (alyvuogių, linų, moliūgų, riešutų) vaikui ant to maisto, kurį jis mėgsta, ir jis gaus puikiausių maistinių medžiagų nė nepastebėjęs. Geriausia vartojamus aliejus kas kažkiek laiko keisti, nes jų maistinės savybės skiriasi. Labai svarbu, kad aliejus būtų šalto spaudimo, aukštos kokybės ir nepasenęs – tuomet jis bus ir skanus, ir naudingas. Prisiminkite, kad linų aliejus galioja vos kelis mėnesius, turi būti laikomas tamsiame butelyje šaldytuve ir apkartęs nebenaudojamas. Neduokite nesveikų (rafinuotų) ir neskanių aliejų vaikams – po to jie jokių nebenorės valgyti.
Ir nereikia bijoti, kad nuo aliejaus ar sviesto vaikas nutuks. Šiandien vaikai tunka nuo cukraus, judėjimo trūkumo ir maistinių medžiagų trūkumo, kurį jiems garantuoja greitas maistas.

O ką daryti su supakuoto maisto manija? Net kūdikiai mėgsta traškinti spalvingus pakelius ir šis polinkis augant, deja, nemažėja. Gal tai yra šiuolaikinio žmogaus bruožas – maitintis iš pakelių? Beje, analitikai sako, kad būtent pusfabrikačiams priklauso ekologiško maisto ateitis. Taip, būna ir sveiko bei ekologiško maisto, supakuoto taip, kaip paaugliams patinka. Patinka ir suaugusiems, nes tokį maistą paprasčiau paruošti, o savybės jo geros. Gaminti kukulius, blynelius, pyragus ir kt. iš pakelių paprastai yra tėčių užsiėmimas (arba mamų, kai normaliai maistą ruošia vyras). Ir vaikai tai mėgsta. Dar geriau, jei vaiką pavyktų sudominti pačiam pasigaminti ką nors valgoma iš tokio nevisai įprasto „pakelio“.

Lieka bene sunkiausia dalis – saldūs gaivieji gėrimai. Laimei ir deja, bet gerti naudinga tik vandenį. Visa kita (arbatos, sultys) yra jau maistas. Tačiau šios tiesos derybinė pozicija nėra stipri. Laimingi tėvai, kurių vaikai pripranta gerti vandenį ir jiems nereikia kasdien suvartoti litro kito spalvoto saldaus birzgalo madingu arba tiesiog mėgstamu pavadinimu. Kitiems siūlau pabandyti susitarti dėl mainų. Pavyzdžiui, vietoje saldinto gėrimo kasdien, kartą į savaitę tikrų skanių sulčių butelis. O sveiko maisto parduotuvėse sulčių tikrai galima rasti skanių. Tokių, kurios tinka ir kaip skanėstas, ir kaip vaistas. Jeigu esate blogi derybininkai, gali tekti sutikti su dviem buteliais ar net daugiau. Tokiu atveju nukentėtų piniginė, bet vaiko sveikata tik išloštų.

Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Dar labiau nesiginčijama dėl skonio su paaugliais. Tačiau juk lašas po lašo ir akmenį pratašo. Juolab, kad kokybiškas maistas yra tikrai skanus. Reikia tik šiek tiek pasivalyti receptorius nuo dirbtinių skonio stipriklių ir išankstinių nuostatų. O tam labiausiai padeda nuoseklus ir kantrus suaugusiųjų pavyzdys.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Green'as“ 2011 m. Nr. 2(6).

Susiję produktai

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite -10% nuolaidą kitam apsipirkimui