Augti be alergijų: gydytojos patarimai tėvams

Vaikų alergijos tampa vis dažnesniu tėvų rūpesčiu. Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė pasakoja, kokią įtaką alergijoms turi genetika, o kokią gyvenimo būdas ir pataria kaip jas palengvinti ar net visai išvengti.

Alergijos yra „paveldimos“ ar mums tiesiog patogiau taip manyti? 

Genetinio polinkio į alergiją paneigti negalima. Jei alergija nustatyta vienam iš tėvų, tikimybė, kad ją paveldės vaikas, siekia apie 30 proc. Jei alergijomis serga abu tėvai, rizika išauga net iki 60 proc. Visgi pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas alerginių susirgimų gausėjimas rodo, kad vien tik genų kaltinti negalima. Didelę reikšmę turi gyvenimo būdo veiksniai – nuo jų priklauso, kaip stipriai pasireikš alergija, kokios bus gydytojo rekomendacijos ir kokia gydymo taktika. Svarbiausias gydytojo tikslas – išsiaiškinti alergijos priežastį ir tik tuomet skirti gydymą. Deja, neretai pacientai, išvarginti simptomų, pradeda gydytis savarankiškai.

Tad dalį alergijų mes „pasigaminame“ patys?

Tikrai taip. Sterili aplinka yra būtina operacinėse, tačiau kasdieniame gyvenime ji nėra natūrali. Per didelis vaiko aplinkos sterilumas gali tapti veiksniu, didinančiu alerginių ligų riziką. Svarbūs ir kiti veiksniai: per mažas fizinis aktyvumas, retas buvimas gryname ore, dažnas perdirbto maisto vartojimas.

Ar alergija reiškia silpną imunitetą, o gal kaip tik – per daug aktyvų organizmo atsaką?

Iš dalies galima kalbėti ir apie vieną, ir apie kitą. Ir čia labai svarbu paminėti žarnyną bei jo mikrobiotą – organizme ir ant kūno paviršiaus gyvenančius mikroorganizmus. Kokybinė ir kiekybinė jų pusiausvyra palaiko metabolinius, biocheminius ir imunomoduliacinius procesus, kurie būtini sveikatai. Nuo žarnyno mikrobiotos priklauso virškinimo funkcija, vitaminų K ir B grupės sintezė, geresnis vitamino D, geležies ir kalcio įsisavinimas, apsauga nuo toksinų ir patogeninių mikroorganizmų. Imunomoduliacinis poveikis – viena svarbiausių mikrobiotos funkcijų.

Kada probiotikai yra pagrįstas sprendimas?

Žarnyno bakterijų įvairovė ir pusiausvyra yra labai svarbi. Subalansuota mikrobiota mažina žarnyno pralaidumą toksinams ir uždegimo riziką, didina jautrumą insulinui, palaiko sveiką virškinimą ir medžiagų apykaitą, gali tiesiogiai daryti įtaką alerginių ligų eigą.

Probiotikai dažniausiai yra geras sprendimas, tačiau jų vartojimas turi būti nuoseklus ir pakankamai ilgas. Po antibiotikų vartojimo probiotikus rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip aštuonias savaites, kai kuriais atvejais – net tris ar šešis mėnesius. Pavasarį, prasidėjus sezoninėms alergijoms ar paūmėjus atopiniam dermatitui, dažnai rekomenduojami dar ilgesni kursai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į gyvenimo būdą: visavertę mitybą, kokybišką miegą, darbo ir poilsio režimą, fizinį aktyvumą, streso kontrolę. 

Ar visi probiotikai vienodi?

Tikrai ne. Didžiausią naudą suteikia produktai, kuriuose derinami probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai. Probiotikai – gyvosios bakterijos, prebiotikai – augalinės kilmės skaidulos, maistas gerosioms bakterijoms, postbiotikai – bakterijų metabolizmo metu susidarančios biologiškai aktyvios medžiagos.

Vertingiausi produktai pasižymi ilgu natūralios fermentacijos procesu, kurio metu augalai, daržovės, vaisiai, uogos, grybai ir jūrų dumbliai fermentuojami keletą metų. Proceso metu susidaro šimtai bioaktyvių junginių, įskaitant trumpos grandinės riebalų rūgštis – acetatą, propionatą ir butiratą, kurie padeda atsinaujinti žarnyno ląstelėms, saugo nuo infekcijų, reguliuoja apetitą ir lipidų apykaitą, palaiko imuninę sistemą. Fermentacijos metu nenaudojamas terminis apdorojimas, todėl išsaugomos gyvos bakterijos ir vertingos maistinės medžiagos.

Kodėl dalis vaikų alergijas „išauga“, o daliai jos išlieka visą gyvenimą? 

Dažniausiai laikantis gydytojų rekomendacijų ir rūpinantis vaiko gyvenimo būdu, alergijos su amžiumi silpnėja ir net visai išnyksta. Retais, sunkesniais atvejais jos gali išlikti visą gyvenimą. Visais atvejais labai svarbu subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, tinkamas mokymosi ir poilsio režimas, saugi psichoemocinė aplinka.

Dažnai sakoma, kad alergija – signalas, jei taip, ką organizmas bando pasakyti?

Dažniausiai ji paskatina peržiūrėti gyvenimo būdą ir skirti daugiau dėmesio sveikatai. Kartais tai net tampa savotišku gyvenimo projektu – sąmoningai rūpintis organizmu ir stengtis gyventi kuo kokybiškiau kiekvieną dieną.

Pasidalinkite patarimais tėvams, kuriuos verta žinoti

• Svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir dažną buvimą gryname ore.
• Reikėtų užtikrinti visavertę mitybą – pakankamą vaisių, daržovių ir fermentuotų produktų kiekį.
• Patartina riboti perdirbto maisto ir saldumynų vartojimą.
• Svarbu palaikyti žarnyno sveikatą. Esant poreikiui, po antibiotikų vartojimo ar sezoninių alergijų metu, galima rinktis kokybiškus probiotikus.
• Vertėtų pasirūpinti saugia ir subalansuota aplinka, pakankamu poilsiu, streso valdymu ir palankia psichoemocine atmosfera.

Nors genetinis polinkis gali padidinti alergijų riziką, jų eigą ir pasireiškimą didele dalimi lemia kasdieniai įpročiai. Visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, kokybiškas miegas ir žarnyno mikrobiotos puoselėjimas padeda stiprinti organizmo atsparumą. Esant poreikiui, ypač po antibiotikų vartojimo ar sezoninių alergijų laikotarpiu, naudinga rinktis kokybiškus probiotikus, prebiotikus ir postbiotikus turinčius produktus. „Dr. Ohhira®“ probiotikus galima įsigyti visose LIVIN ir Assorti by LIVIN fizinėse parduotuvėse bei elektroninėje parduotuvėje.