Prof. Arūnas Emeljanovas įspėja: tai, ką dedame ant stalo, gali nulemti vaiko mitybos įpročius ir sveikatą

Apie tai, kaip nuo ankstyvos vaikystės formuojasi sveikatai svarbūs mitybos, judėjimo, poilsio ir kasdienės rutinos įpročiai, atskleidė vaikų bei paauglių fizinį aktyvumą, pajėgumą ir gyvenseną tyrinėjantis prof. dr. Arūnas Emeljanovas. Profesorius pasidalijo, kaip vaikui augant keičiasi jo mitybos ir fizinio aktyvumo poreikiai, kokias dažniausias vaikų mitybos klaidas daro tėvai ir kaip jų išvengti, kokie maisto papildai gali prasmingai papildyti vaikų racioną.

Daug metų tyrinėjate vaikų ir paauglių fizinę būklę bei gyvenseną. Ką rodo naujausi stebėjimai – kas labiausiai neramina, o kur matote teigiamų pokyčių?

Labiausiai nerimą kelia mažėjantis Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas. Vaikai juda vis mažiau, todėl prastėja jų fizinis pajėgumas, o ilgainiui didėja antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto bei kitų sveikatos sutrikimų rizika.

Be to, tyrimai rodo, kad vaikystėje nepakankamai fiziškai aktyvūs vaikai vėlesniame amžiuje dažniau neatitinka karo tarnybai keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų. Ilgainiui ši problema gali neigiamai paveikti ne tik visuomenės sveikatą ir gerovę, bet ir didinti finansinę naštą valstybei ar net kelti iššūkių nacionaliniam saugumui.

Tačiau tyrimuose yra pastebima ir teigiamų pokyčių – vis daugiau vaikų yra skatinami lankyti sporto būrelius, o tėvai rodo pavyzdį patys aktyviau judėdami nei anksčiau.

Kada pradeda formuotis svarbiausi vaiko sveikatos įpročiai – mityba, judėjimas, miegas ir kasdienė higiena? Kokią įtaką jiems turi tėvų pavyzdys?

Svarbiausi vaiko sveikatos įpročiai pradeda formuotis nuo pat kūdikystės, o jų pagrindus dar nėštumo laikotarpiu padeda formuoti besilaukiančios mamos gyvensena – jos mityba, fizinis aktyvumas, poilsis ir žalingi įpročiai.

Jei vaikas nuo mažens pratinamas valgyti daržoves, paukštieną, žuvį ir kitus sveikatai palankius produktus, tikėtina, kad ir suaugęs jis rinksis visavertiškesnę mitybą. Tas pats pasakytina apie saldumynus ir stipriai perdirbtą maistą – jei vaikas juos valgys dažnai, ilgainiui šiuos įpročius pakeisti gali būti sudėtinga.

Labai svarbu ir tai, koks maistas vaikui lengviausiai prieinamas, nes dažniausiai jis užkandžiauja tuo, ką randa namuose ar mato padėta ant stalo. Deja, neretai tai būna saldainiai, sausainiai ir kiti ne pačios palankiausios sudėties produktai. Jei namuose vaikui būtų lengvai pasiekiamos morkų lazdelės, pomidorai, agurkai ar įvairūs vaisiai, tikėtina, kad jis dažniau rinktųsi būtent juos.

Mažai tikėtina, kad vaikas rinksis salotas, jei tėvai tuo metu valgys picą, todėl tėvų pavyzdys ir kasdienis elgesys yra itin svarbūs. Tiesa, nesakau, kad kartais negalima pasilepinti ir saldumynais, tačiau geriausia juos gaminti namuose arba rinktis patikimų gamintojų produktus – ekologiškus, natūralius, trumpos ir aiškios sudėties, be pridėtinio cukraus ar dirbtinių priedų.

Kokias dažniausias ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos klaidas pastebite? Kaip užtikrinti įvairią ir visavertę jų mitybą neapsunkinant tėvų kasdienybės?

Manau, didžiausios problemos – tėvų užimtumas ir netinkamai sudėlioti prioritetai. Vaiko mityba, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė gerovė turėtų būti vieni svarbiausių šeimos prioritetų, nes nuo jų priklauso vaiko sveikata ateityje. Dėl nuolatinio skubėjimo tėvai dažnai renkasi greitai paruošiamą maistą, pritrūksta laiko gaminti namuose ir atidžiau įvertinti produktų sudėtį.

Vis dėlto svarbu rasti laiko ramiai pasigaminti maistą, pasiruošti jo kitai dienai, o dar geriau – į šį procesą įtraukti ir vaikus. Gamindami kartu tėvai gali paaiškinti, kodėl renkasi vienus ar kitus produktus, kodėl verta vartoti mažiau pridėtinio cukraus ir į mitybą įtraukti daugiau ekologiškų visų grūdo dalių produktų, vaisių bei daržovių. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems svarbi visavertė mityba, praturtinta pakankamu kiekiu baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Svarbiausias principas – įvairovė ir dar kartą įvairovė.

Artėjant mokslo metams, kokius užkandžius ir gėrimus rekomenduotumėte vaikams? Į ką atkreipti dėmesį paruošto užkandžio etiketėje?

Vertingiausi užkandžiai – pagaminti namuose. Tačiau renkantis jau paruoštus užkandžius svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir pirmenybę teikti kokybiškiems, natūraliems produktams be pridėtinio cukraus, druskos, dažiklių bei kvapiųjų medžiagų. Kai pritrūksta laiko gaminti, vaikams galima pasiūlyti jų mėgstamų 100% vaisių tyrelių, kurių LIVIN parduotuvėse gausus pasirinkimas.

Taip pat kaip papildomas skanėstas į užkandžių dėžutes gali keliauti vaisių ir uogų juostelės ar speltų miltų sausainiai, pasaldinti agavų sirupu ir datulėmis. Labai svarbu vaikų užkandžius nuolat rotuoti ir užtikrinti mitybos įvairovę, o pagrindinis kasdienis vaikų gėrimas turėtų būti vanduo.

Beje, tėvams rekomenduočiau atkreipti dėmesį ne tik į vaikų maistą, bet ir į tai, kur jis laikomas. Užkandžių dėžutės ir gertuvės turi būti tinkamos sąlyčiui su maistu, todėl perkant svarbu patikrinti gaminio ženklinimą ir rinktis patikimų gamintojų produkciją. Reikėtų vengti gaminių, iš kurių kenksmingos medžiagos gali patekti ant vaiko odos, į maistą ar gėrimus, o kartu – ir į organizmą.

Geriausia rinktis saugias, tvarias, ilgaamžes, lengvai plaunamas ir džiovinamas dėžutes bei gertuves – jų higiena itin svarbi. Pavyzdžiui, vaikams puikiai tinka nerūdijančio plieno „24Bottles“ gertuvės su šiaudeliu – tai patvarus ir tvarus pasirinkimas, o užkandžiams pravartu rinktis žaismingas nerūdijančio plieno maisto dėžutes.

Kaip vaikui augant keičiasi jo fizinio aktyvumo poreikis – nuo laisvo judėjimo ir aktyvių žaidimų vaikystėje iki organizuoto sporto?

Galbūt daugeliui tai bus naujiena, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija fizinio aktyvumo rekomendacijas yra parengusi vaikams nuo pat gimimo. Jau kūdikis turėtų judėti pagal savo galimybes, būti guldomas ant pilvuko ir panašiai. Nuo vienų metų vaikams rekomenduojama fiziškai aktyviai praleisti bent 3 valandas per parą.

Taigi fizinis aktyvumas reikalingas visą gyvenimą – nuo pat gimimo. Žinoma, kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje tuo turi pasirūpinti tėvai. Labai svarbus ir jų pačių pavyzdys, todėl rekomenduoju kartu su vaikais judėti, žaisti, vaikščioti.

Apie organizuotą sportą galima pradėti galvoti maždaug nuo trejų metų, tačiau iš pradžių labiausiai tinka bendrojo pobūdžio veiklos – mankšta, šokiai ar plaukimas. Konkrečias sporto šakas siūlyčiau pradėti lankyti maždaug nuo šešerių metų. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jaučiasi pats vaikas: vieni jau penkerių būna pasirengę naujiems judesiams ir įvairiems iššūkiams, o kiti – tik septynerių ar vėliau.

Svarbu stebėti vaiką ir nebijoti išbandyti kito būrelio, jei ankstesnis jam netiko. Organizuotą sportą lankyti pakaktų 2–3 kartus per savaitę, tačiau ir kitomis dienomis vaikui reikėtų sudaryti sąlygas laisvai judėti – žaisti kieme, leisti laiką su draugais ar aktyviai pramogauti su tėvais.

Kaip šeimai sumažinti prie ekranų praleidžiamą laiką? Kaip paskatinti vaikus daugiau judėti be sporto būrelio?

Labai svarbu šeimoje susitarti dėl aiškių taisyklių ir jų laikytis visiems – ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad telefonais namuose naudojamasi ne ilgiau kaip 1–2 valandas per dieną. Vaikui sunku suprasti, kodėl jam negalima valgyti traškučių ar naršyti telefone, jei tėvai patys taip elgiasi. Tas pats pasakytina ir apie kitus žalingus įpročius – neužtenka vaikui sakyti, kad rūkyti nesveika, jei tėvai patys rūko.

Nuo ankstyvos vaikystės svarbu kurti malonias šeimos rutinas. Pavyzdžiui, kasdien tuo pačiu metu kartu vakarieniauti be telefonų ir televizoriaus. Kalbėtis, dalytis dienos įspūdžiais ir kurti bendrus planus. Tai paprasta, nieko nekainuoja ir teigiamai veikia visą šeimą. Matydami tokį pavyzdį, vaikai išmoks vertinti laiką kartu ir galbūt natūraliai norės mažiau laiko praleisti prie ekranų, o daugiau – su šeima, draugais ir tikrame, ne virtualiame pasaulyje.

Kalbėdami apie vaikų atsparumą ligoms, imuninės sistemos palaikymą, dažniausiai prisimename vitaminus. Kokius maisto papildus rekomenduotumėte rinktis vaikams? 

Kalbant apie vaikų imuninę sistemą, visų pirma rekomenduočiau keisti gyvenimo būdą. Svarbu mažinti stresą, subalansuoti mitybą, ilgai miegoti, į savo kasdienybę įtraukti fizinį aktyvumą. Ne paslaptis, kad vaikai ne visada noriai valgo žuvį, o ir žuvies kokybė Lietuvoje ne pati geriausia, tad rekomenduočiau vaikų racioną papildyti kokybiškais omega-3 ar žuvies taukais. Gerosios bakterijos, multivitaminų kompleksai, vitaminas D, magnis taip pat gali būti vartojami pagal poreikį.

Visgi rekomenduočiau pradėti nuo kraujo tyrimų. Tuomet bus aišku, kokių medžiagų vaikams trūksta ir, pasitarus su medikais, bus galima susidėlioti tyrimais grįstą maisto papildų rutiną. Maisto papildus reikia rinktis atsakingai – tik kokybiškus, patikimų gamintojų, su kuo mažiau priemaišų. Kadangi vaikams dažnai priimtiniau vartoti aromatizuotus maisto papildus, svarbu rinktis tokius, kurių gamybai naudojamos natūralios kvapiosios ir skoninės medžiagos.

Vaiko sveikata ir gera savijauta prasideda nuo kasdienių šeimos įpročių – subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, kokybiško poilsio ir tėvų rodomo pavyzdžio. Tad kviečiame pradėti nuo paprastų pokyčių: ant stalo padėtus saldumynus keisti įvairių spalvų vaisiais ir daržovėmis, o perskaitęs šį straipsnį jau šį vakarą išeik pasivaikščioti su visa šeima. Net ir nedideli, tačiau nuoseklūs žingsniai ilgainiui padeda formuoti sveikesnius vaikų įpročius.