Daržoves valgyti sveika ir skanu. Tai kodėl nevalgom? l Guoda Azguridienė

Ką įsivaizduojate, kai kalba pakrypsta apie gerą maistą? Įdomu būtų palyginti žmonių minčių apie gerą maistą nuotraukas. Gaila, kad to padaryti negalime net suorganizavę tokią apklausą – mat žmonės turi polinkį pagražinti savo mintis bei elgesį pagal tai, kas visuomenėje laikoma gera. Taigi, jei klausimas yra apie ketinimą aukoti, jis perdedamas, jei apie suvalgomą kiekį skanėstų – jis sumažinamas. Todėl nežinom, kiek suvalgomų bulvių traškučių ir spurgų pažaduose virsta ananasais.

Iš maisto reklamų galime spręsti, kad gero maisto kompozicijoje būtinai dalyvauja daržovės, vaisiai ir uogos. Daržovės ir vaisiai suteikia patrauklią spalvą: ryškiai žalios salotos, raudoni obuoliai, violetiniai baklažanai, mėlynos šilauogės. Jie teikia šviežumo ir gaivumo pojūtį, skatina apetitą – vien pažiūrėjus skiriasi seilės.

Kaip bebūtų paradoksalu – būtent tai, kas mūsų akiai natūraliai patrauklu, yra ir labiausiai rekomenduojama valgyti. Kodėl tada mes daržovių vis viena suvalgome nepakankamai, o tortai laimi prieš vaisius?

   1) Nenusiperkame jų gerų. Tuos kelis sezono mėnesius – nuo liepos iki spalio – daržovių ir vaisių dažnas tikrai suvalgom pakankamai, jei netingime nueiti iki gerom daržovėm prekiaujančios parduotuvės ar turgaus. Amžina maisto gamintojo dilema – ką pagaminti, nes nieko šviežio nėra – sezono metu virsta sunkiu pasirinkimu, ką pagaminti, visko tiek daug ir skanaus darže. Tačiau visais kitais mėnesiais labai aktualu rasti, kur nusipirkti gerų vaisių ir daržovių.
   2) Tingime plauti, skusti ir pjaustyti. Tikrai nesiūlysiu pirkti skustų ir pjaustytų. Bet juk yra išeičių! Verta įdėti pastangų įdarbinant šeimos narius. Kitiems gali vertėti įsigyti smagių įrankių ar įvesti tradiciją skutant daržoves klausytis kažko malonaus sau per ausines. Tiesiausias ir pigiausias kelias būtų prisiminti, kad būtent taip gaminamas lėtas maistas. Ir tuo džiaugtis.
   3) Nežinome receptų. Dabar tai tikrai nebeturėtų būti bėda – receptų pasirinkimas didžiulis, kokių nori stilių ir virtuvių. Ir svarbiausia, jų reikia tik pradžioje. Su daržovėmis eksperimentuoti ir improvizuoti lengva ir saugu. Praktiškai nerizikuojate, kad kažkas nepakankamai iškeps ir bus nevalgoma. O vaisius geriau suvalgyti be receptų – tiesiog vienus, tarp valgymų.

Vienas patarimas – nepersistenkite smulkindami ir termiškai apdorodami daržoves. Stambiau supjaustytos ir trumpai troškintos jos pačios skaniausios.

Didieji daržovių propaguotojai paprastai rekomenduoja daržoves ir vaisius rinktis ekologiškus. Kodėl?

• Dėl sveikatos
• Dėl skonio
• Dėl švaresnės gamtos

Pesticidai kenkia ne tik dėl tiesioginio savo, kaip nuodo, veikimo. Būdami stiprios cheminės medžiagos, pesticidai keičia mūsų žarnyno florą – naikina gerąsias bakterijas, didina atsparumą antibiotikams. Galima po to valgyti jogurtus ir ryti probiotikų tabletes, bet šaukštai bus jau gerokai po pietų. Pesticidai keičia patį maisto medžiagų metabolizmą. Mes kitaip virškiname tą patį maistą, kai jis su pesticidais ir kai be jų, arba mūsų organizme jų prisikaupę. Valgydami ekologiškas daržoves su jomis kartu nesuvalgome pesticidų ir cheminių trąšų likučių, kurių neekologiškose daržovėse apstu ir neviršyjant leistinų normų. Sveikas žmogus poveikio sveikatai tuo momentu nejaus, bet medžiagos kaupsis organizme. Tuo tarpu alergiški, jautraus virškinimo trakto žmonės, maži vaikai, gali pajausti poveikį ir iš karto. Priminsiu, ekologiškos daržovės ir vaisiai pesticidais nepurškiami, jiems tręšti naudojamos kitokios mineralinės trąšos, o cheminės azoto trąšos apskritai neleidžiamos, juose negali būti GMO. Pats augimo procesas dirbtinai neskatinamas, derliaus nuėmimo procesas neskubinamas.

Jei valgome neekologiškas daržoves ir vaisius, juos turėtumėm nulupti ar nuskusti. O juk odelėje daugiausia vitaminų! Iš toli vežami vaisiai ypač gausiai purškiami (ir auginimui, ir saugojimui vežant), todėl jei reikia citrinos su žievele dėti į patiekalą, vienareikšmiai jos reikia ekologiškos. Taip pat, jei mėgstate apelsinus ir citrinas, mėtas ir agurkus dėti į geriamą vandenį, rinkitės tik ekologiškus. Mandarinų ir vynuogių odelė yra ypač plona, tad netgi ją nulupus neįmanoma išvengti cheminių medžiagų, kurios buvo užpurkštos, likučių. Tas pats pasakytina apie uogas ir gležnus žalumynus, ypač pačius ankstyvuosius.

Ginčas, ar ekologiškos daržovės turi daugiau mineralų ir vitaminų, yra amžinas. Mat mineralų ir vitaminų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: daržovės ar vaisiaus šviežumo, rūšies, dirvos būklės ir oro sąlygų. Korektiškai palyginti galima būtų tik identiško šviežumo tos pačios rūšies, tokiame pačiame dirvožemyje, tokiomis pat sąlygomis užaugusius vaisius. Ir tada palyginti tiriant visas naudingąsias medžiagas. Tai būtų labai komplikuotas ir brangus eksperimentas, todėl jų reta. Paprastai lyginama nesistemiškai ir gaunami prieštaringi rezultatai.

Kartais sakoma, kad ekologiškose daržovėse mažiau mineralų, nes naudojama mažiau trąšų. Toks argumentas labai paviršutiniškas ir neteisingas, nes žmogui iš vaisių ir daržovių reikia gerokai daugiau nei azoto, kalio ir fosforo trąšų proporcijomis. Jam reikia viso spektro medžiagų ir tomis proporcijomis, kurias savyje turi būtent morka, obuolys ar pupelės.

Ar ekologiškumas atsispindi skonyje, priklauso nuo konkrečių daržovių ir vaisių bei nuo valgytojų įgudimo skirti skonius. Bene aiškiausiai išsiskiria ekologiški bananai – jų ir kvapas, ir skonis, ir tekstūra skiriasi nuo neekologiškų net nelabai įgudusiai nosiai. Taip pat gana nesunku pajusti skirtumą renkantis citrinas ir apelsinus. Aiškių chemizuoto auginimo požymių turi bulvės – retai gali rasti neekologiškų bulvių, kurios būtų be mėlynai juodų intarpų.

Vertinant bendrai, ekologiški vaisiai ir daržovės turi daugiau skonių bei poskonių nei įprastiniai. Ypač tai pasakytina apie obuolius, cukinijas, baklažanus, citrusinius. Šiuolaikinis žmogus pripratęs prie saldaus skonio ir įtariai žiūri į kartesnį ar sutraukiantį poskonį. Būtent jo daugiausia yra laukiniuose augaluose, kurių mes nebevartojame. Ir mažiausia komerciškai labiausiai išplėtotose veislėse. Pavyzdžiui, Lietuvoje labiausiai paplitusios obuolių veislės, kuriose aiškiai dominuoja saldus skonis, ekologiškai auginamos net neužauga. Kadangi ekologiniai ūkiai negali naudoti pesticidų, jie paprastai renkasi atsparesnes veisles, kurios užauga natūralesnėmis sąlygomis ir suteikia mums įvairesnių skonių. Žinoma, jei tos veislės iš šiltesnių kraštų, jos gali būti ir saldesnės.

Vertinant daržovių ir vaisių skonį yra ir daugiau niuansų. Mat jie yra skaniausi, kai jau subrendę (prisirpę), o tokius sunku transportuoti, ypač jei iš toli. Todėl pasitaiko vaisių ir daržovių, kuriuos nupirkus jie per kieti vartoti, o palaikyti ne sunoksta, o sugenda. Dažniausia taip atsitinka, kai jie per anksti nuskinami. Tai nėra kažkokia apgaulė, o daugiau nesėkmė. Reikia daug augintojų išmanumo, tinkamų veislių, pakuotės ir gerai atidirbtos logistikos, kad vaisiai ir daržovės pasiektų valgytojus geriausios būklės. Čia nepadeda jokios etiketės, sertifikatai ar reklama. Tik asmeninė pirkėjo patirtis, stebint kokio gamintojo ir kokio pardavėjo kokie vaisiai ir daržovės jam yra geriausi.

Kaip matome, jokių rimtų priežasčių nevalgyti daržovių nėra. Ir svarbiausia, jas valgyti visiems patinka! Belieka apie tai prisiminti, apsisprendžiant ką gaminsite.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.