Pavasarinės dietos bei iškrovos l Guoda Azguridienė
Mokslininkai sako, kad mūsų pavasarinis noras paskirti savaitę-kitą iškrovai, nėra tik paikas siekis sulieknėti prieš sezoną. Jis atspindi istorinę patirtį, kai pavasarį trūkdavo maisto, ir biologinį faktą, kad keičiantis sezonui keičiasi ir mūsų virškinimo fermentai. Todėl padėti organizmui atsikratyti susikaupusių atliekų pavasarį būtų ir natūralu, ir prasminga. Klausimas vienas – kaip tai padaryti nesukeliant grėsmės sveikatai ir labai nesutrikdant dienos ritmo, nes juk darbai bei kiti įsipareigojimai dietos nesilaiko.
(Rimtesnių dietų, kurios apima badavimą, atveju ne taip jau mažai žmonių susiduria su silpnumu, galvos svaigimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu. Prieš laikantis tokios dietos reikėtų pasikonsultuoti su specialistu).
Mūsų geriems ketinimams dažniausiai koją pakiša per dideli lūkesčiai. Jei tikimės greitai numesti keletą kilogramų, pasirenkame tai žadančią dietą. Aš į organizmo valymą siūlyčiau pažiūrėti ne kaip į greitą pelną, t.y. numestus kilogramus, o kaip į ilgalaikę investiciją – įpročių pokyčius. Kodėl investuoti į valgymo įpročius apsimoka? Todėl, kad tai vienas iš nedaugelio tvarių būdų maitintis sveikiau. Jei įpročiai nepasikeičia, dietos metu numesti kilogramai lengvai sugrįžta atgal.
Kokius įpročius būtų prasminga pakeisti, pasinaudojus pavasario saule ir įkvėpimu sveikiau gyventi? Pasiūlysiu keturis variantus.
1. Tradicinis pasninkas – racionas be mėsos
Šiandien jį mažai kas propaguoja, nors statistika rodo, kad lietuviai mėsos valgo per daug. Koks būtų kelių savaičių mitybos be mėsos tikslas? Duoti virškinimo organams pailsėti (mėsa – sunkiai virškinamas ir chemikalų daugiausiai prikaupiantis maistas), atrasti sau augalinius baltymų šaltinius ir jų gaminimo receptus. Rizika sveikatai – nulinė. Per dvi savaites jokių vitaminų ar mineralų trūkumas neatsiras, priešingai, yra didelis šansas padidinti skaidulų suvartojimą ir taip pagerinti žarnyno būklę. Beje, vienas rimčiausių mėsos ribojimo argumentų šiuo metu yra Žemės išteklių taupymas. Niekas tiek neišnaudoja gamtinių išteklių ir nesukuria tiek taršos, kaip mėsos pramonė.
2. Mėnuo ar bent dvi savaitės be cukraus
Jo griežtumo variantų yra daug – nuo saldumynų sumažinimo per pusę iki saldžių vaisių ir grūdų atsisakymo. Aš rekomenduoju laikytis aiškios formulės – nevartoti cukraus, medaus, sirupų grynu pavidalu ir kai jie įdėti į maistą. Taigi išeitų, kad nevalgom saldainių, kepinių, desertų, nesaldinam kavos ir arbatos, renkamės sausus pusryčius, padažus bei kitus gaminius be pridėto cukraus. Saldumynų mėgėjams lengva nebus, bet jiems ypač svarbus rezultatas. Tokia iškrova, ypač jei trunka mėnesį, sumažina poreikį saldumui, netgi dalį įprastų skanėstų padaro nebeskaniais, nes po dietos pasidaro per saldūs. Rizikos sveikatai – jokios. Vien nauda.
3. Mėnuo be pieno produktų
Su pieno produktais yra panašiai, kaip su cukrumi – galvojam, kad jų vartojam labai mažai: nes juk kavos nesaldinam ir pieno puodeliais negeriam. Bet, jei nutariam be jų apsieiti, pastebim, kad vartojam visai daug. Pienas, kefyras, jogurtas, varškė, varškės sūreliai, desertai, visų kategorijų sūris. Gana didelė grupė. Kas juos vartoja daugiau, gali būti sunkoka pakeisti kitkuo. Čia praverčia augalinis pienas, augalinė grietinėlė, tofu. Koks tikslas? Duoti virškinimo sistemai pailsėti, nes pieno produktai yra sunkiai virškinami (net ir jogurtas). Išvengti laktozės (pieno cukraus), kuris yra dažnas alergenas. Sumažinti gyvulinės kilmės maisto kiekį. Labiausia prasminga pabandyti žmonėms, kurie įtaria maisto netoleravimą (ryškiausi simptomai – bėrimas, vidurių pūtimas, migrena) – pieno produktai dažnai būna kaltininkai. Žemės išteklių tausojimas šiuo atveju taip pat argumentas. Rizikos sveikatai per vieną mėnesį taip pat jokios.
4. Mėnuo be užkandžių
Valgome pusryčiams, pietums ir vakarienei, ką įpratę, bet nieko neužkandžiaujame tarpuose. Negeriam limonadų, sulčių, nevalgom batonėlių, riešutų ir sausainių, ledų ir t.t. Vaisių tarpuose nevalgom taip pat, juos galime valgyti vietoje kurio nors valgymo (pvz., pusryčių). Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kur čia ta dieta, nes mes ir taip neužkandžiaujam. Kai kas taip (ir jiems šis iškrovos variantas nebus prasmingas), bet dauguma mūsų valgo daugiau, nei pastebi. Tikslas būtų visų pirma pastebėti, ką ir kiek suvalgome tarp pagrindinių valgymų. Tvarkingas valgymo režimas padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį organizme. Žinoma, jei nemintame vien saldumynais.
Kai kalbame apie dietas, galvojame apie kūną. Bet iš tikrųjų jos yra ir apie protą. Juk geriausia iškrova, dieta ir dienos maisto planas yra valgyti įvairaus ir natūralaus maisto saikingai bei nevalgyti šlamštmaisčio. Bet – per sudėtinga. Turim kažkaip matuoti ir sekti, nes momentinis noras nugali pasiryžimą ir suvalgome per daug, per vėlai vakare ir ne tokio sveiko. Kaip ir sportuoti juk galime kiekvienas namie: padaryti pritūpimų, šuoliukų, pakilnoti kojas, pasivaikščioti. Bet dauguma nieko to nepadarom, kol nenusiperkam brangaus abonemento į sporto klubą. Tad apsisprendus koreguoti mitybą, visų pirma, reikia susitarti su savo protų, kad šis negudraus ir neišsisukinės.
Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
