LIVIN – tai kokie mes esame? Apie pardavėjus

Kas šiais laikais yra specializuota mažmeninė prekyba? Paprasčiausias verslas, kur perki pigiau ir brangiau parduodi, išsinuomojęs parduotuvę judrioje vietoje ir susikūręs madingą stiliuką? Pasitaiko ir tokių atvejų, bet dažniausiai nieko panašaus. Šiandieninės parduotuvės yra labiausiai judanti, kintanti ir daug išmanumo reikalaujanti veikla, kurios centre yra prekės, bet visas veiksmas vyksta ne su jomis. Prekes surandam, atrenkam, išanalizuojam, aprašom. Bet darbo daugiausia skirta ne joms pačioms, bet jų ženklinimui, registravimui, stebėjimui, vežiojimui, dėliojimui, pristatymui ir t.t.

Matyt, nėra kitos tokios veiklos, kuri reikalautų tiek žmogiškų rankų ir širdžių, kiek reikia tokio tipo verslui, kaip LIVIN.

Palyginimui: normali panašios apyvartos ekologiška gamybos įmonė Vokietijoje įdarbina 10 kartų mažiau žmonių, nei prekybos. Taip vyksta dėl procesų automatizavimo – gamyboje žmonės nebestovi prie konvejerio ir nepakuoja arbatos. Vienas žmogus stovi prie grupės konvejerių ir tik tam, kad reaguotų, jei kas nors įvyks ne pagal planą. Daugiau žmonių bedirba tik kokybės kontrolėje ir marketinge bei pardavimuose. Nes pardavimuose šiandien vyksta didžioji konkurencija – prigaminta visko yra tiek daug ir tokios įvairovės, kad pardavėjo profesija nebeturi nieko bendro su senuoju įvaizdžiu (ypač sovietmečiu išplėtotu, kaip pardavėjas nieko nekuria, tik pasiima savo dalį už tarpininkavimą). Žinoma, prekyboje technologijų taip pat naudojama daug. Ir tas nėra paprasta, nes kartais technologijos nedaro to, ko tu norėtum, ir klientai turi nepatogumo pirkdami internetu ar vadybininkai turi nepatogumo apskaitydami prekes. Tačiau tos technologijų dalies pirkėjas fizinėj parduotuvėj dažniausiai nemato – su juo vis viena bendrauja žmogus. Taip, prekybos tinkluose gal ir labai smagu, kad yra savitarnos kasos, kur pats atsiskaitymo procesas automatizuotas. Bet pats pardavimas tebėra žmogiškas. Jei jūsų nepasitinka parduotuvėje gyvas žmogus, linksmi pardavėjų veidai žvelgia iš spalvotų plakatų, TV ir interneto filmukų ir kviečia užeiti. Net jei parduotuvėje su jokiu pardavėju nesusitiksite.

Specializuotos parduotuvės didele dalimi ir skiriasi nuo masinės prekybos tuo, kad jose klientus aptarnauja žmonės. Jie kviečia juos užeiti kaip šeimininkai ir supažindina su tuo, kuo turtingi. Siūlo degustacijas ir akcijas, informuoja, konsultuoja, kartais pataria. Neretai tiesiog pabendrauja, kaip kokie kaimynai senais laikais. Didelė dalis pirkėjų turi savo mėgstamus pardavėjus ir stengiasi ateiti, kai būtent jie dirba. Tai yra visiškai suprantama ir taip turėtų būti. Nes mes visi esam skirtingi, mūsų poreikis bendravimui skiriasi taip stipriai, kad joks pardavimų konsultantas jums nepasakys vienareikšmiai, kaip stipriai (greitai, daug) klientui reikia siūlyti, kad tai atitiktų jo norą. Vieni esame labai dalykiški ir tik įskrieję į parduotuvę jau esame pirkimo procese, kiti pamirštame, ko atėję, ir mums reikia laiko apsiprasti bei pagalvoti iš naujo.

Todėl LIVIN nėra vienodų reikalavimų, kaip konkrečiai su klientu bendrauti. Jei pardavėjas geras, jis jaučia, kaip padaryti reikia. Jei nepatyręs – bando, tikrina. Kartais tuo suerzina klientą, kuriam atrodo akivaizdu, kad reikia atsakyti taip, nors kitam klientui akivaizdu, kad reikia priešingai.

Šiandieniniai pardavėjai, dirbantys tokį darbą kaip LIVIN parduotuvėse ir dirbantys jį taip gerai, kaip LIVIN parduotuvėse, geriausiai pažįsta Lietuvos visuomenę ir žino, kaip su ja susikalbėti. Jei rašytumėte antropologinį mokslinį darbą, tikrai verta būtų įsidarbinti kokiems metams tokioje parduotuvėje. Tada palinkėtume, kad užtektų tiek kantrybės, geros nuotaikos ir noro padėti, kiek to turi mūsų pardavėjai. Ir, žinoma, fantazijos, kad visiems mums būtų įdomiau gyventi.