Populiarioji acerola – kas ji? l Guoda Azguridienė

2020-03-04
Populiarioji acerola – kas ji? l Guoda Azguridienė

Kaip ir daugelis pastaruoju metu išpopuliarėjusių supermaistų, acerola yra kilusi iš Pietų bei Centrinės Amerikos ir vadinama daugybe skirtingų vardų. Lietuviškai pavadinta malpigija pagal lotynišką pavadinimą. Populiariai vadinama acerola, acerolos vyšnia, Barbadoso vyšnia, Antilų ar Vest Indijos vyšnia. Auga natūraliai Centrinėje Amerikoje, Karibuose, Šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, JAV pietinėse valstijose. Dabar auginama soduose, ypač Šiaurės Brazilijoje. Brazilijoje ir vartojimas didžiausias, ypač sulčių. Kadangi toks didelis paplitimo arealas, nenuostabu, kad esama jos skirtingų rūšių, todėl gali būti Malpigia glabra, Malpigia emarginata, Malpigia punicifolia.

Pats augalas tikrai panašus į mums įprastą vyšnią – tankus krūmas, kuris gali būti suformuotas kaip medis. Uogos sultingos ir aromatingos, saldžiarūgštės. Nuo mūsų vyšnios skiriasi tuo, kad žydi ir vaisius veda visą šiltąjį sezoną, o ne vienu metu nužydi ir subrandina uogas. Ir taip pat tuo, kad turi viduje kelias sėklas, o ne kauliuką. Bet kas mums įdomiausia – skiriasi vitamino C koncentracija, nes juk daugiausia dėl vitamino C acerola taip išpopuliarėjo.

Sakysite, kokia ten aromatinga saldžiarūgštė – rūgšti kaip gryna citrina ir dar rūgštesnė.

Taip yra dėl to, kad mes paprastai geriame sultis iš acerolos uogų, kurios nuraškomos anksčiau nei tampa pilnai prisirpusios ir įgauna saldumo. Tuomet vitamino C koncentracija yra gerokai didesnė nei sultyse iš sunokusių uogų, kurios taip pat spaudžiamos, bet skirtos visų pirma skaniai gerti (labai populiarios Brazilijoje). Čia panašiai, kaip su alyvuogėmis – geram aliejui išspausti jos taip pat skinamos nepilnai prinokusios, nes tuomet turi daug sveikatai naudingų polifenolių. Jei aliejus bus išspaustas iš prinokusių alyvuogių, jo skonis bus švelnesnis (be karčių ir sutraukiančių natų), bet sveikatai mažiau vertingas.

Tradiciškai acerola naudota sveikatos gerinimo tikslais nuo seno ir labai plačiai. Acerolos vaisiuose vitamino C gali būti nuo 1300 iki 1700 mg/100 g. Rekomenduojama C vitamino paros norma suaugusiam (vadinamoji referencinė maistinė vertė, sutrumpintai RMV) yra 80 mg, taigi per dieną pakaktų 5-6 g acerolos. Iki buvo „atrasta“ kita tropinė vyšnia camu camu (Myrciaria dubia, vaistinė juodmirtė), acerola buvo laikoma turtingiausiu natūralaus C vitamino šaltiniu. Naujausias C vitamino čempionas matyt yra australietiška Kakadu slyva, nors ji dar nėra plačiai vartojama.

Palyginti C vitamino kiekį skirtinguose maistiniuose augaluose nėra lengva, nes jis priklauso nuo augalo rūšies, prinokimo, dirvožemio ir pan., todėl nenustebkite, kad skirtingi šaltiniai (ypač populiariojoje žiniasklaidoje) nurodo skirtingas reikšmes ir teikia skirtingas rekomendacijas, ką geriausia valgyti, idant vitamino C pakaktų. Gamintojai, kurie nurodo C ar kitų vitaminų reikšmes ant pakuotės, pagal ES teisės aktus privalo būti juos ištyrę laboratoriškai, taigi nurodo jau konkrečią tos augalo rūšies nuimtos ir apdorotos pagal konkrečią technologiją reikšmes. Bendrai orientacijai žemiau pateikiu vieno šaltinio lentelės fragmentą, kur išvardinti vitamino C turtingiausi augalai, kad būtų galima matyti proporcijas:

C vitamino mg/100 g produkto:

Acerola 1300 mg
Raudonasis čili 369 mg
Guava 242 mg
Raudonoji paprika 190 mg
Kale lapai 186 mg
Petražolės 172 mg
Ropinis kopūstas 152 mg
Įvairūs kopūstiniai 78-128 mg
Persimonai 66 mg
Raudonieji kopūstai 61 mg
Braškės 59 mg
Papaja 56 mg
Špinatai 51 mg
Apelsinai 50 mg
Citrinos 46 mg

Šaltinis: M. Murray, The Encyclopedia of Healing Food, Atria books, NY, 2005

Verta pastebėti, jog mūsų intuityvus žinojimas, kad citrusai yra vitamino C pagrindinis šaltinis, yra ne visai teisingas – daug daugiau vitamino C turi lapinės daržovės, kopūstai ir paprikos. Iš kitų gerai ištyrinėtų koncentruotų natūralių vitamino C šaltinių ajurvedos sistemoje yra svarbus Amalaki augalas – indiškas agrastas arba agrastinis lapainis (Phyllanthus emblica). 100 g šviežių laukinių Amalaki vaisių yra bent 700 mg vitamino C, džiovintų 1000-5000 mg. Iš C vitaminu turtingų augalų dar minėtinos erškėtuogės, svarainiai, šaltalankiai, kiviai, baobabo vaisiai, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai ir t.t. Maistui jie visi vertingi, nes juk ne pagal vieną vitaminą sprendžiam – svarbus visas kompleksas. Tačiau, kai norime savo mitybą papildyti būtent vitaminu C, didelė jo koncentracija aktualu.

Acerola daugiausia tyrinėjama dėl antioksidacinių savybių, kurios aktualiausios šiandienos medicinai. Galima rasti tikrai įspūdingų tyrimų aprašymų, tačiau ant acerolos produktų ES teritorijoje greičiausiai bus minimas tik vitaminas C, nes minėti bendrai antioksidantų produktų sudėtyje nebeleidžia įstatymai.

Acerolos sultys ir milteliai yra nepamainomas ingredientas natūraliems maisto papildams ir mitybos paįvairinimui skirtoms sultims gaminti. Jų pakanka nedidelio kiekio, kad būtų pasiekta reikšminga vitamino C koncentracija, tad skonis netampa nepriimtinai rūgštus, o panaudojamas natūralus ir vertingas vitamino C šaltinis. Vokietijos ekologiškų sulčių gamintojas „Rabenhorst“ naudoja acerolą, kaip natūralų vitamino C šaltinį visose ekologiškose vaikų linijos sultyse. Priminsiu, kad pagal neseną standarto sugriežtinimą į ekologiškas sultis negalima tiesiog pridėti sintetinių vitaminų, netgi mažiausio kiekio.

To paties gamintojo acerolos sultys skirtos būtent vitaminui C papildyti. Jo viename šaukšte yra beveik dviejų dienų rekomenduojama norma. Tokią koncentraciją pavyksta išgauti papildomai sutirštinant acerolos sultis acerolos milteliais. Ši forma labai patogi, nes šaukštą sulčių nėra problema išgerti nei vaikui, nei vyresniam žmogui, nei tiems, kurie ir taip vartoja kitus papildus ar vaistus kapsulėmis ir tabletėmis.
 
Kadangi acerola auginama soduose, o ne renkama iš natūraliai augančių krūmų, yra svarbu, kaip ji auginama. Turint omenyje, kad daugiausia užauginama Brazilijoje, kur reguliavimai pesticidams ne tokie griežti, kaip ES ir JAV, labai svarbu, kad gamintojas darytų žaliavos tyrimus dėl pesticidų. „Rabenhorst“ savo laboratorijoje dėl pesticidų papildomai tiria kiekvieną partiją žaliavos, kuri nėra ekologiška, ir atsitiktinės atrankos principu, jei ji ekologiška. Tad pasitikėti galima.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.

Susiję produktai

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite -10% nuolaidą kitam apsipirkimui