Gardi meilės sau istorija | Pokalbis su „Dvaro Kavos“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko

„Dvaro Kavos“ į parduotuvių lentynas sugrąžino nuo seno Lietuvoje vertintus gėrimus: gilių, kiaulpienių šaknų, cikorijų, morkų ir miežių kavas bei įvairių žolelių ir jų mišinių arbatas. Su prekės ženklo įkūrėja Viktorija Gorbatenko kalba maisto žinovė Guoda Azguridienė.

Gilių kava, pušų pumpurai, cikorija – šiandien tai skamba kaip gastronominis atradimas. O kas jus atvedė prie tokio neįprasto gėrimų verslo?

Susijungė keli dėmenys – vaikystės sentimentai, moksliniai eksperimentai bei tvarumo idėjos. Vasaras ir atostogas leisdavau pas močiutę vienkiemyje Vakarų Lietuvoje. Ten gyvendavome visiškai gamtos ritmu ir valgydavome beveik tik tai, ką močiutė užaugindavo arba susirinkdavome iš miškų ir pievų.

Tame regione buvo išlikusi kafijos – skrudintų sėklų ir šaknų kavos gėrimo tradicija. Vėsiomis dienomis močiutė mums virdavo savo rinktą trūkažolių (cikorijų), gilių ar miežinę kavą, o pupelių kavos turėjo tik svečiams. Šie skoniai paliko stiprų prisiminimą. Kita vertus, namuose visada buvo keisčiausių žolelių – liucernos, skirtingų rūšių dobilų žiedų ir t.t.

Mano mama – mokslininkė, augau akademiniame miestelyje vidury Lietuvos, kur nuo seno buvo vykdomi augalininkystės, miškininkystės ir sodininkystės tyrimai. Vienas iš mamos tiriamųjų objektų buvo funkcinis maistas, vietinių augalų nauda organizmui. Su ja kartą nukeliavau į funkcinio maisto konferenciją Japonijoje, kur paragavau ir mugicha gėrimo (skrudintos miežių arbatos). Japonijos restoranuose ji patiekiama vietoje stalo vandens – atšaldyta, su žaliąja citrina, rozmarinu ir mėta. Ji yra japonų funkcinio maisto sąraše, puikiai integruota į kasdienį vartojimą.

Grįžusi sugalvojau atitinkamą gėrimą pasigaminti iš lietuviškų miežių. Pavaišinau draugus ir daugeliui labai patiko (beje, įprastos miežių kavos skonio jis visai neprimena!). Tai ir buvo pats pirmasis mano sukurtas gėrimas, tapęs dabartinės „Chai miežių kavos“ pagrindu.

Gėrimų asortimente – ir paveldo receptai, ir autoriniai atradimai. Kaip gimsta šie deriniai?

Didžioji dalis mūsų gėrimų remiasi senuoju paveldu. Vis dėlto kiekviena šaknelė ar sėkla turi unikalų charakterį, kuris geriausiai atsiskleidžia parinkus tinkamą skrudinimo režimą ir malimo rupumą. Kai gerai išmanai kiekvieno augalo savybes, lengviau juos derinti tarpusavyje. Receptų kūrimas – mano atsakomybė, tačiau man labai padeda komanda ir artimieji, taip pat pati daug skaitau bei domiuosi.

Nuo augalų išmanymo ir skrudinimo iki dizaino bei pardavimų – atrodo, reikia aprėpti daugybę sričių. Kiek šiame procese yra jūsų pačios rankų?

Mažiau ar daugiau į kiekvieną procesą esu įsitraukusi ir pati, bet šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu asortimento plėtrai. Pagal tai, kokių užklausų sulaukiame ir koks poreikis aiškėja, jau mąstome apie Kalėdas, užsienio rinkas. Naujo produkto vystymas užtrunka bent pusę metų, ir tam reikia ne tik noro, bet ir žinių, įkvėpimo, smalsumo. Mano mūzos – kelionės, gamta ir muzika.

Gilių kava – klasika, tačiau rožių žiedai ir pušų pumpurai stebina savo populiarumu. Ar pastebite kintančias vartotojų madas, ar pirkėjų favoritai išlieka tie patys?

Minimi gėrimai populiarūs nuo pat jų pasirodymo. Gal kiek nustebino pušų pumpurų arbata, kuri mūsų šeimoje atsirado prieš keletą metų. Svarstau, galbūt žmonės ją atrado ieškodami natūralių, kvėpavimo takams jaukių miško gėrybių – juk pastaraisiais metais joms skiriama itin daug dėmesio? Be to, pušų pumpurai tampa labai mėgstamu ingredientu įvairiuose kokteiliuose ir sirupuose. Gerai pagalvojus, mūsų regiono tautų šaknys juk glūdi miškuose – galbūt tas ryšys su gamta natūraliai sugrįžta per skonius ir aromatus?

Kas pirkėjus patraukia labiau – ypatingi skoniai ar noras rinktis organizmui palankias alternatyvas?

Manau, pirkėjams svarbiausia visuma – kad gėrimas būtų ir gardus, ir kokybiškas. Jei gėrimas nebus skanus, net ir pati natūraliausia sudėtis nepaskatins prie jo sugrįžti. Todėl ieškome balanso. Dėl šios priežasties, asortimentui pakankamai išaugus, pasikviečiau savo mamą – chemijos mokslų daktarę – padėti giliau perprasti gamybos procesus. Pavyzdžiui, skrudinant žaliavą kinta jos biocheminė sudėtis, todėl mums svarbu tiksliai žinoti, kaip išlaikyti vertingąsias augalo savybes ir kartu išgauti geriausią skonį.

Manau, pirkėjams svarbiausia visuma – kad gėrimas būtų ir gardus, ir kokybiškas. Kai asortimentas pakankamai išaugo, pasikviečiau savo mamą – chemijos mokslų daktarę – padėti giliau perprasti gamybos procesus. Pavyzdžiui, skrudinant žaliavą kinta jos biocheminė sudėtis, todėl mums svarbu tiksliai žinoti, kaip išlaikyti geriausias augalo savybes.

O kokia kava ar arbata dažniausiai garuoja jūsų pačios puodelyje?

Vienos mėgstamiausios neturiu. Kurį laiką labai mėgau varnalėšų kavą, bet dabar pastebiu save vis dažniau renkantis kiaulpienių šaknų kavą. Visi skrudinti gėrimai turi panašumo, tačiau kiekvienas pasižymi savitais poskoniais ir kartumo laipsniu.

Iš arbatų man itin brangi vaikystę primenanti „Damasko rožių žiedų“ arbata, o šaltuoju metų laiku dažniausiai renkuosi „Chai miežių“ kavą. Organizmas pats padiktuoja, ko jam tuo metu labiausiai reikia. Tai dalis meilės sau – įsiklausyti į save ir mokėti pasirinkti pasitikint savo pojūčiais.