Ar žinojai, kad Lietuva turėjo savąją „fika“ ir „afternoon tea“? Mažojoje Lietuvoje daugiau nei šimtmetį gyvavo ypatinga tradicija – „kafijos palaunagė“, kai apie 16 valandą šeima trumpam sustabdydavo dienos darbus, susėsdavo prie stalo ir mėgaudavosi tradiciniu gėrimu kafija bei gardžiais naminiais kepiniais.

Šiandien, kai daugelis mūsų popietę pasitinka pavargę, skubėdami ar žvelgdami į ekranus, verta susigrąžinti šį paprastą, bet prasmingą ritualą. Kviečiame 16 valandą atsikvėpti ir susikurti kafijos pertraukėlę sau, šeimai ar kolegoms!

Kas buvo kafija?

Mažojoje Lietuvoje iš Vokietijos atkeliavusi kava tarmiškai vadinta kafija. XIX a. kafijos gėrimo kultūra čia buvo tapusi neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Turtingesniuose namuose ar švenčių metu buvo mėgaujamasi kavos pupelių kafija, o kasdienybėje ji dažniausiai ruošta iš vietinių žaliavų – skrudintų ąžuolo gilių, cikorijų, miežių, rugių ar morkų.

Kafijos valanda – daugiau nei gėrimas

Laikui bėgant kafija tapo bene svarbiausiu lietuvininkų gėrimu. Kafijos valanda, vadinama „palaunagės studa“, buvo nerašyta taisyklė bent trumpam sustoti, susėsti drauge ir pabendrauti. Tradicinis laikas tam buvo apie 16 valandą, tarp pietų ir vakarienės. Iš esmės lietuvininkai turėjo labai panašią tradiciją į britų „afternoon tea“ ar švedų „fika“ – kasdienį atokvėpio momentą, skirtą poilsiui ir pašnekesiams.

Kavos alternatyvos – ne tik taupymo sumetimais

Nors kavos alternatyvos iš pradžių paplito dėl ekonominių priežasčių (pupelių kava buvo brangi), ilgainiui jos tapo savarankiška kulinarinio paveldo dalimi. Jas gėrė ir tokios iškilios asmenybės kaip dr. Jonas Basanavičius ar Jonas Vileišis. Yra žinių, kad dr. J. Basanavičius gilių ir miežių kavas rinkosi dėl jį kamavusio aukšto spaudimo ir kitų sveikatos negalavimų, o J. Vileišis, nors ir buvo pasiturintis, taip pat gėrė cikorijų ir gilių kavas.

Tai nebuvo vien Lietuvos reiškinys. Cikorijų kava buvo populiari daugelyje Europos šalių, ypač Prancūzijoje (tikėtina, ją gėrė ir pats Napoleonas), o miežinę kavą vaikams rekomenduodavo net garsioji italų pedagogė Maria Montessori.

Vertinga žarnynui ir sveikatai

Šiandien vis daugiau žmonių atranda skrudintų gilių, cikorijų, kiaulpienių ar varnalėšų šaknų kavas. Jos natūraliai neturi kofeino, todėl nesukelia energijos šuolių ir nuosmukių, galima mėgautis net vakare.

Cikorijos, kiaulpienių, varnalėšų šaknys gausios vandenyje tirpių skaidulų – inulino, kuris maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Šie augalai vertinami dėl palankaus poveikio žarnyno mikrobiotai ir cukraus kiekio kraujyje balansui. O štai paprastojo ąžuolo gilės gausios antioksidantų (pvz., taninų). Tai itin vertinama šiandieninėje subalansuotoje mityboje.

Ir mažyliams, ir senoliams

Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad tokie gėrimai tinka ir vaikams – mažieji ypač mėgsta pienu gardintas gilių ar morkų kavas. O vyresnės kartos žmones gilių ar miežių kavos kvapas neretai nukelia į vaikystę kaime – į močiutės virtuvę, kur ant krosnies garuodavo balintos kavos puodynėlė.

Sveikatinanti atokvėpio tradicija

Kviečiame pasimėgauti kafijos pertraukėle iš Mažosios Lietuvos kartu su „Dvaro kavos“! Popiet rask laiko prisėsti, atsitraukti nuo darbų ir skubėjimo. Užsiplikyk puodelį lietuviško paveldo kavos, pabendrauk su šeima ar kolegomis. Popietinę kavą ypač vertinga keisti alternatyva be kofeino! O kiaulpienių, varnalėšų, cikorijų kavos palepins žarnyną ir bendrą savijautą. Pasigamink ir mėgaukis vasariška šalta cikorijų kava.

Kafijos palaunagė – tai daugiau nei puodelis gėrimo. Tai kvietimas sulėtinti tempą, pasirūpinti savo savijauta ir skirti laiko bendrystei. Tad išbandyk lietuvišką kavą be kofeino, atrask naujus jos skonius ir susikurk jaukią, gardžią ir palankią žarnynui atokvėpio valandėlę.