AMANDUS GOURMET | Pokalbis su virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku
Drąsa nepaisyti įprastų standartų, kūrybinė laisvė ir inovatyvūs sprendimai paskatino šefą Deivydą Praspaliauską sukurti produktus, kuriais jo gastronomijos gerbėjai gali mėgautis ne tik restorane, bet ir savo namuose.
Vienas ryškiausių „Amandus Gourmet“ linijos akcentų – aukščiausios kokybės paštetai ir užtepėlės. Šefas Deivydas Praspaliauskas juose apjungia klasikinę aksominę tekstūrą su įpatingų skonių deriniais: paštetas su česakų kremu, užtepas su kietuoju sūriu ar džiovintais baravykais. Taip kiekvienas savo namuose gali lengvai prisiliesti prie tikros restorano estetikos. Apie prekės ženklo „Amandus Gourmet“ gimimą, modernią lietuvišką virtuvę ir kūrybos džiaugsmą šefą kalbina verslininkė Guoda Azguridienė.
Deividai, kaip kilo mintis perkelti savo patiekalus į indelius ir išplėsti restorano ribas? Tai juk visiškai kitoks formatas: gaminys keliauja į lentyną, o santykis su svečiu tampa nuotolinis. Kas paskatino priimti šį iššūkį?
Tai buvo kūrybiškas atsakas į pandemijos iššūkius. Vieną dieną pas tave pilnas viešbutis ir restoranas svečių, kitą – užkaltos durys. Savaitė nevilties, o po to išsikeli tikslą ir veiki. Išsikėlėme tikslą išmokti savo skonius patiekti nauju formatu – saugiai, patogiai, išsinešimui. Toks buvo būdas išgyventi. Nežinojome, kiek apribojimai truks, ir jie truko ilgiau nei manėme. Taigi, šiuo savo greitu apsisprendimu veikti, laimėjome.
Beje, „Amandus Gourmet“ nėra vienintelis mano projektas, išeinantis už restorano ribų: bendradarbiauju su prekybos centrais ir su atskiromis įmonėmis. Puikiai moku iškepti 25 kepalus duonos, bet ne 25 000 kepalų. Yra, ko mokytis.
Dabar, kai tai jau tapo kasdienybe, suprantu, kad „Amandus Gourmet“ linija labai dera prie restorano modelio. Restorane džiuginame svečius degustacinėmis vakarienėmis ir kuriame asmeninį ryšį, o fasuoti produktai leidžia pasiekti kur kas platesnę auditoriją – kiekvienas gali parsinešti gabalėlį restorano magijos namo ar nunešti lauktuvėms.
Kas jungia „Amandus Gourmet“ prekės ženklo produktus? Kokia yra jų nešama idėja?
Juos jungia kokybė ir kūryba. Tai – puikūs ingredientai, meistriškas paruošimas ir skonio intriga. Tiek tada, kai svečias užsisako stalelį restorane, tiek tada, kai paima mūsų produktą iš lentynos, jaučiu tą patį džiaugsmą – juk jis pasirinko mano kūrinį.
Turite ilgametės patirties su restorano svečiais. Ar jūsų „Amandus Gourmet“ produktų pirkėjai savo skoniu panašūs į juos? Ar tai tie patys maisto mėgėjų segmentai?
Mes tą patį gaminį dedame ir į indelį, ir į lėkštę. „Amandus Gourmet“ nėra produktai, sukurti specialiai lentynoms – jie visi yra arba anksčiau buvo mūsų restorano meniu dalis. Jei žmogus galėtų rinktis, jis, be abejo, rinktųsi šviežiai restorane patiektą patiekalą. Bet juk restoranas – tai patirtis, skirta ne kasdienai.
Atradome, kad kartais į restoraną pirmą kartą atėję žmonės elgiasi taip, lyg jau būtų pažįstami su mūsų virtuve. Neabejoju, kad jie su ja susipažino būtent per „Amandus Gourmet“ indelius. Nuostabu žinoti, kad tavo sukurtas gaminys gali nukeliauti pas žmogų į kitą pasaulio kraštą – tai itin įkvepia.
Per tris dešimtmečius išragavome įvairiausių pasaulio virtuvių patiekalų. Ar jau galime kalbėti apie modernią lietuvišką virtuvę – ne apie atskirus patiekalus, o apie savitą kultūrą ir stilių?
Tradiciniai lietuviški patiekalai yra puikūs. Visi mes jų norime, su jais jaučiamės jaukiai, tarsi namuose. Pavyzdžiui, mūsų šeima labai mėgsta bulves, o jas juk galima paruošti tūkstančiu skirtingų būdų! Pandemijos metu turėjome itin sėkmingą kugelių projektą – atrodo, gryna tradicija.
Kita vertus, vienoje tarptautinėje parodoje ruošiau burokėlius su ožkos sūriu. Tai visiems suprantamas maistas, tačiau paruoštas visiškai kitaip. Lietuviškas ir modernus. Taip aš ir suprantu modernią mūsų virtuvę: paimame mums būdingus, kokybiškus vietinius produktus ir paruošiame juos universaliais, šiuolaikiškais būdais. Tada lieki ir unikalus, ir suprantamas visam pasauliui.
Kas jus, kaip maisto kūrėją, labiausiai atskleidžia ir įkvepia – kokybiški ingredientai, recepto estetika ar pats bendravimas su svečiais?
Mane labiausiai „veža“ kūryba. Negalėčiau dirbti pagal nustatytas darbo valandas. Man darbas yra ir hobis. Tai nėra brangus hobis, tik daug reikia įdėti energijos. Esu atsakingas už idėjas, kolektyvą, kokybę ir atmosferą restorane.
Yra daug puikių meistrų, mokančių meistriškai gaminti, tačiau kuriančių – gerokai mažiau. Man svarbu, kad naudojami ingredientai būtų nepriekaištingos kokybės, darbuotojai – motyvuoti ir išsilavinę, o visa sistema veiktų be priekaištų, juk maisto kelias iki svečio lėkštės yra ilgas. Improvizuoti, laužyti įprastus rėmus ir sužadinti smalsumą – tai mano kūrybinis braižas. O didžiausias įvertinimas – matyti žmones, kuriuos meile maistui užkrėčiau būtent aš.
