Daugelis esame įpratę skaityti informaciją apie įvairius produktus. Tačiau už kiekvieno produkto slepiasi ir jo gamintojas, kūrėjas, kuris dažniausiai būna tiek pat įdomus, kiek ir produktas. Ypač smagu, kai kūrėjas gyvena šalia, Lietuvoje. „Beaningful“ šokolado kūrėją Justiną Duchovskį kalbina maisto žinovė Guoda Azguridienė.
Lietuvoje kakavmedžiai neauga, tačiau šokolado gamybos tradicijos mūsų šalyje vis labiau stiprėja. Kaip manote, iš kur kyla šis susidomėjimas šokoladu?
Manau, kad esame labai imli ir darbšti tauta, todėl savo talentui išreikšti renkamės ne tik tradicines, bet ir naujas, įdomias veiklas. Šokoladas – viena iš jų. Galbūt Bona Sforza pasėjo mūsų širdyse didesnę meilę išskirtiniams produktams, nei patys galvojame? O kartu, manau, vis labiau mokomės vertinti kokybę, o ne kiekybę ir rinktis tai, kas iš tiesų gera.

Jūsų naudojamas konceptas „nuo pupelės iki plytelės“ atrodo labai logiškas – kai kontroliuojamas visas šokolado gamybos kelias, galima geriau pasirūpinti jo kokybe. O kaip renkatės pačias kakavos pupeles? Ar jas siunčiatės, ragaujate, o gal renkatės pagal kilmės šalį?
Abiem šiais būdais. Pupeles siunčiuosi iš ilgamečių partnerių Europoje, kurie palaiko ryšį su kakavos kooperatyvais ar ūkiais. Jie suteikia ūkiams technologinių žinių, padedančių pasiekti geresnių rezultatų su jų auginama kakava, o už pasiektus rezultatus ūkiai gauna kelis kartus didesnį atlygį nei nustato pasaulio biržos.

Man belieka atsirinkti pupeles pagal skonį ir kitas fizines savybes bei pasistengti išryškinti tai, ką kiekviena pupelė turi geriausio. Tad pirmoje vietoje, sakyčiau, yra skonis. Savo produktais noriu suteikti žmonėms galimybę pajusti didelį ir kontrastingą kakavos pasaulį, kuris, manau, kartais yra nuvertinamas.
Pamačius jūsų kuriamą „Beaningful“ šokoladą, gali kilti klausimas, kodėl pakuotė vien neautralių atspalvių, o sudėtis – tokia gryna, be priedų. Ar šį minimalizmą diktuoja pats šokoladas, ar jūs ir jūsų estetinis pajautimas?
Kai supratau, kad kursiu savo šokoladą, pasakiau sau, kad visko centre bus kakavos pupelė. Be jos nebūtų nei manęs kaip kūrėjo ir šokolado gamintojo, nei paties šokolado. Tad pradėjus kurti produktus ir jų pakuotes norėjosi išlaikyti balansą – neperkrauti pakuočių ir neužgožti šokolado papildomais skoniais taip, kad jis taptų kažkuo kitu. Manau, galima drąsiai sakyti, kad visa tai, kas virsta „Beaningful“ produktų palete, yra padiktuota kakavos.

Ilgus metus paskyrėte tam, kad sukurtumėte savo šokolado prekės ženklą „Beaningful“ ir įrengtumėte jo gamybos dirbtuves Molėtų rajone. Tačiau ir iki „Beaningful“ sėkmės jau kūrėte šokolado receptus. Kiek laiko tai darėte ir kiek jų esate sukūręs?
Kakavos skrudintojo ir šokolado gamintojo keliu žengiau prieš dešimtmetį – tuomet atsisiunčiau įrengimus receptų prototipams, kakavos pupeles ir pradėjau eksperimentuoti. Pirmieji bandymai buvo gan nuviliantys, bet iš šeimos paveldėtas užsispyrimas kvietė nepasiduoti. Pirmiems išties neblogiems šokoladams pagaminti prireikė metų nuolatinio mokymosi ir darbo, o netrukus jau nuskynėm kelis apdovanojimus: už šokoladą su medumi laimėjome Europos auksą, o Šiaurės Amerikoje – inovatyviausio produkto prizą. Per tą laiką dirbau keliose gerai žinomose Lietuvos šokolado gamintojų dirbtuvėse ir kūriau jiems receptus. Džiugu, jog kai kurie skonių deriniai tapo jų vizitinėmis kortelėmis.