Fermentuotas maistas – ką verta žinoti?

Po gausesnių vaišių nemažai žmonių griebiasi gerųjų bakterijų papildų. Tačiau ne visi mėgsta vartoti papildus, nes tai reikalauja papildomo įpročio. Fermentuotas maistas yra natūralus būdas palaikyti žarnyno sveikatą paprasčiau. Pakanka tiesiog įtraukti jį į kasdienį racioną. Apie fermentuoto maisto naudą dalinasi Guoda Azguridienė.

Kas yra fermentuotas maistas?

Fermentuotas maistas – tai produktai, kurių gamyboje vyksta natūralus fermentacijos procesas. Jie ne tik praturtina mitybą, bet ir gali būti naudingi žarnyno mikrobiotai.

• Kefyras, rūgpienis ir jogurtas. Tai vieni lengviausiai į kasdienę mitybą įtraukiamų fermentuotų produktų. Juos galima vartoti pusryčiams, užkandžiams ar kaip priedą prie įvairių patiekalų. Tai ypač puikus pasirinkimas vasaros metu
• Miso pasta. Šis fermentuotas produktas puikiai tinka sriuboms gardinti. Ją taip pat galima plonu sluoksniu tepti ant sviestu pateptos duonos ir pagardinti agurko griežinėliu.
• Rauginti kopūstai, kitos raugintos daržovės ir kimči. LIVIN parduotuvėse galima rasti įvairių rūšių fermentuotų daržovių nedidelėse pakuotėse: klasikinių raugintų kopūstų, kimči, aštrių daržovių mišinių, morkų su imbieru ar žiedinių kopūstų su ciberžole. Pakanka vos šaukšto prie pagrindinio patiekalo, kad kasdienė mityba būtų papildyta fermentuotu maistu.

Fermentuotų daržovių nereikia valgyti dideliais kiekiais – pakanka vos šaukšto prie pagrindinio patiekalo. Dėl šios priežasties drąsiai galima rinktis fermentuotas daržoves, turinčias aštresnį skonį kaip kimči.

Fermentuoto maisto tradicijos pasaulyje

Įdomu tai, kad skirtingose šalyse fermentuotų daržovių tradicijos skiriasi. Lietuvoje nuo seno populiarūs rauginti kopūstai, o šiandien vis labiau mėgstamas ir korėjietiškas kimči. Net rauginti kopūstai Vokietijoje bus panašaus, tačiau šiek tiek kitokio skonio nei Lietuvoje. Jogurtas, pagamintas skirtingose vietose, taip pat gali skirtis skoniu.

Bavarijoje vasaros viduryje prie šviežių salotų patiekiamas šaukštas raugintų kopūstų. Iš pradžių toks derinys gali pasirodyti neįprastas, tačiau paragavus tenka pripažinti, kad skoniai puikiai dera. Tai paprastas būdas kasdien gauti nedidelę porciją fermentuoto maisto.

Fermentuoti gėrimai 

Dar vienas būdas gauti gerųjų bakterijų – vartoti fermentuotų daržovių raugą. Lietuviška įmonė „Bioagna“ gamina įvairius fermentuotus gėrimus: šaltalankių, salierų, mangų, slyvų, aviečių ir burokėlių. Gamintojas rekomenduoja juos skiesti vandeniu ir vartoti kaip virškinimą palaikantį gėrimą.

„Bioagna“ raugus galima naudoti kaip salotų užpilą arba sriubų pagardą. Fermentuotos burokėlių sultys praturtina burokėlių sriubos skonį, ypač jei naudojami virti, o ne marinuoti burokėliai. Salotoms tinka bet kuris raugas, o pasirinkus burokėlių sultis - salotos taps linksmai rožinės. Raugas suteikia patiekalams malonaus rūgštumo, kuris skiriasi nuo citrinų sulčių skonio.

Fermentuotas maistas nebūtinai turi tapti pagrindine kasdienio raciono dalimi. Tačiau net ir nedidelė jo porcija gali praturtinti mitybą, paįvairinti patiekalų skonį ir tapti paprastu būdu pasirūpinti žarnyno sveikata.