Avižų košė – ta pati ir kitokia (II dalis) l Guoda Azguridienė

2017-09-07
Avižų košė – ta pati ir kitokia (II dalis) l Guoda Azguridienė

Paruošimas

Apie greito paruošimo ir tirpias avižas nerašysiu, jų esmė ir yra, kad nereikia ruošti. Tik užpilti ir išmaišyti.

Dribsnių paruošimas taip pat nėra sudėtingas, bet 5-10 min. užtrunka. Paprastai žmonės klausia, ar galima avižų dribsnius tiesiog užpilti verdančiu vandeniu. Galima. Ypač jei nesant tokios galimybės pusryčių apskritai nevalgysite arba pirksit degalinėje hotdogą. Jei ne verdate, o tik užpilate, pridenkite indą lėkšte ir palaikykite 10 min. Jei jums virškins, tai ir gerai. Tačiau taip paruoštus dribsnius virškins ne visiems, kitiems reikės pavirti. Arba pamirkyti ir pavirti. Jei ilgiau verdame, palengvėja virškinimas, bet pakyla glikemijos indeksas. Jei užpilame arba verdame trumpiau, virškinti gali sunkiau, bet ir cukrų pakels mažiau. Taigi reikia surasti savo aukso vidurį.

Įprasčiausias variantas – 1/2 puodelio avižinių dribsnių, 1 puodelis vandens. Užvirti, sumažinti ugnį, pavirti 3–5 min., priklausomai nuo dribsnių stambumo. Įberti žiupsnį nerafinuotos druskos. Palikti dar pabūti 5 min.

Avižų grūdus gaminti reikia rimčiau. Bet ir čia galima prisitaikyti. Galima pamerkti per naktį, o ryte uždėti virti ir virti kol išvirs (apie 30–40 min.). Arba virti trumpai, o po to palaikyti pataluose apie 30 min. Arba apvirtą supilti į maisto termosą.

Avižų grūdus tinka valgyti ne tik pusryčiams, bet ir pietums, ypač su troškintomis daržovėmis.

Su kuo valgyti?

Priklauso ir nuo skonio, ir nuo alkanumo. Ir nuo to, kokių medžiagų norite gauti. Paprasčiausias būdas – įsidėti sviesto ir druskos. Ir viskas. Jei dribsniai aukštos kokybės, galima mėgautis jų puikiu skoniu.

Kitas paprastas būdas – įsidėti sviesto ir užsibarstyti cinamono.

Toliau seka įvairios gaivesnės ar sunkesnės variacijos:
– su razinomis, cinamonu, tarkuotu arba smulkiai pjaustytu obuoliu;
– su razinomis, džiovintomis spanguolėmis, goji uogomis, migdolų ar kokosų drožlėmis;
– su šviežiomis, džiovintomis, šaldytomis šilauogėmis, braškėmis ar kitomis uogomis;
– su bananais, ananasais bei kitais vaisiais;
– su neapdorotos kakavos gabaliukais;
– su sultiniu;
– su įvairiais vertingais aliejais (riešutų, linų sėmenų, kanapių).

Toliau variantai su daugiau baltymų:
– su graikiniu jogurtu ir įvairiomis sėklomis (kaip antai – linų sėmenimis);
– su mirkytais graikiniais arba migdolų riešutais;
– su žemės riešutų ar kitų riešutų sviestu;
– su pesto padažu.

Aš pati mėgstu arba su sviestu ir druska, arba su razinomis ir cinamonu. Kai turiu, prisipjaustau antaninio obuolio. Mano dukra pasigamina „tortą“ su razinomis, goji ir migdolų drožlėmis ir užsibarsto cinamoniniu cukrumi.

Kartais verdu košę piene. Tada gardinu riešutais: anakardžiais arba migdolais. Jei riešutus dedame į košę, jie būna minkšti ir išbrinkę. Arba galima pakepinti anakardžių puseles atskirai ir uždėti ant košės. Tai rimtas koziris nemėgėjams.

Mūsų šeima paprastai naudoja stambius avižų dribsnius. Grūdų neverdame, nes nesame rimtų pusryčių valgytojai. Aš paprastai suvalgau mažą porciją, nes po visos pietums dar būnu neišalkusi.

Belieka aptarti ekologiškumą ir versijas be glitimo.

Yra toks reiškinys, kaip avižos be glitimo – tai avižos, kuriose nėra miežių, kviečių ir rugių priemaišų. Tos priemaišos normaliai dažniausia būna, tad avižas be glitimo reikia auginti specialiai. Jei ant pakelio parašyta „be glitimo“ arba yra „be glitimo“ ženkliukas, tai reiškia, kad jos buvo atskirai augintos ir pakuotos. Vokietijoje beglitiminėms avižoms galioja prievolė laboratoriškai patikrinti glitimo kiekį. (Kokia šiuo metu praktika Lietuvoje, nežinau, nes ji keitėsi, o apie Lietuvoje gamintas avižas be glitimo neteko girdėti). Avižos be glitimo tinka daugeliui glitimo netoleruojančių žmonių, bet ne visiems. Yra ir šių specialių avižų netoleruojančių (pačiose avižose taip pat šiek tiek yra glitimo, nors ir ne tokio, kaip kviečiuose).

Ar geriau ekologiškos? Žinoma. Ir dar geriau biodnaminės avižos. Visų pirma dėl pesticidų likučių. Bet ir ne tik. Ekologiniuose ir ypač bodinaminiuose ūkiuose auginamos kitos augalų rūšys – galinčios išgyventi be intensyvios chemijos. Jų derlingumas paprastai būna mažesnės (dėl to ir kaina aukštesnė), bet skonis sodresnis. Labai gali būti, kad biodinaminės avižos jums pasirodys daug skanesnės nei įprastos.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.

 

Susiję produktai

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite -10% nuolaidą kitam apsipirkimui