Imunitetas – kas tai? Vadovas apie tai, kaip stiprinti ir apsaugoti organizmą

Kas yra imunitetas, kaip atpažinti, kad jis susilpnėjęs, ir ką daryti, norint jį sustiprinti? Straipsnyje rasi atsakymus į šiuos klausimus.

Kas yra imunitetas?

Imunitetas yra organizmo gynybos mechanizmas nuo įvairių virusų, bakterijų, infekcijų, svetimkūnių ir kitų kenksmingų medžiagų. Šią apsaugą užtikrina imuninė sistema – sudėtinga visuma, sudaryta iš specializuotų ląstelių, audinių ir organų, išsidėsčiusių visame kūne (pavyzdžiui, limfmazgiai, užkrūčio liauka, blužnis ir kt.). „Gerosios“ imuninės sistemos ląstelės geba atpažinti organizme „priešą“ (pavyzdžiui, ligos sukėlėją) ir jį sunaikinti. Ši kova pasireiškia mums pažįstamais simptomais – pavyzdžiui, karščiavimu ar sloga, kurie iš tikrųjų rodo, kad organizmas kovoja su įsibrovėliais.

Imuninė sistema skirstoma į du pagrindinius tipus: įgimtą (natūralų) ir įgytą imunitetą. Įgimtą imunitetą žmogus paveldi genetiškai – jis grindžiamas įgimtomis biologinėmis ypatybėmis ir bendraisiais apsaugos mechanizmais (pavyzdžiui, oda ir gleivinės kaip fizinės barjeros). Tuo tarpu, įgytas imunitetas susiformuoja gyvenimo eigoje, kai organizmas susiduria su ligų sukėlėjais arba per vakcinas „išmoksta“ juos atpažinti. Įgytas imunitetas suteikia specifinę apsaugą – po įveiktos infekcijos ar vakcinacijos imuninė sistema įsimena konkretų virusą ar bakteriją ir kitą kartą gali reaguoti daug greičiau bei efektyviau.

Kaip sužinoti, ar mano imunitetas stiprus?

Kiekvienas iš mūsų kartais peršalame arba susergame virusine infekcija, tačiau kaip suprasti, kad imunitetas veikia nepakankamai? Štai keli požymiai, kurie gali rodyti nusilpusią imuninę sistemą:

• Dažnos infekcijos. Jei suaugęs žmogus labai dažnai serga peršalimu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (pavyzdžiui, daugiau nei 4–6 kartus per metus), tai yra rimtas požymis, kad imuninė sistema gali būti nusilpusi. Dažnas pūslelinės atsiradimas (sukeltas herpeso viruso) taip pat beveik visada signalizuoja apie imuninės sistemos problemas.
• Ilgas atsigavimas po ligų. Susilpnėjus imunitetui, tipinė liga gali trukti daug ilgiau nei įprastai. Pavyzdžiui, užsitęsusi liga – jei simptomai išlieka savaitę ar ilgiau arba jei įprastinis gydymas (pvz., antibiotikų kursas nuo bakterinės infekcijos) nėra veiksmingas.

• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Jei jaučiatės chroniškai pavargę, silpni, ypač ryte, net ir esant sveikam miego grafikui, tai gali būti imuninės sistemos problemų požymis. Žinoma, nuovargį gali lemti ir daugybė kitų priežasčių, tokiu atveju patartina kreiptis į gydytoją.
• Odos problemos. Oda yra pirmasis mūsų gynybos organas nuo mikrobų, todėl jos būklė dažnai atspindi imuninės sistemos stiprumą. Pavyzdžiui, sausa, niežtinti, paraudusi oda arba lėtinės odos ligos (pvz., egzema) gali rodyti uždegimą organizme ir susilpnėjusį imunitetą. Taip pat žaizdos, kurios gyja labai lėtai, ir dažni burnos ar dantenų uždegimai gali būti įspėjimo signalai.
• Virškinimo sutrikimai. Skrandžio ir žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imunitetu. Jei pastebimi lėtiniai virškinimo sutrikimai, tai gali rodyti žarnyno mikrofloros disbalansą ir, atitinkamai, susilpnėjusią imuninę sistemą. Žarnyne gyvenančios naudingosios bakterijos atlieka labai svarbias funkcijas – padeda kovoti su infekcijomis ir dalyvauja vitaminų sintezėje.

Kaip dažnai yra normalu sirgti?

Imunologai mano, kad suaugusiam žmogui yra normalu maždaug 2–3 kartus per 12 mėnesių persirgti lengvomis kvėpavimo takų infekcijomis (pvz., peršalimas). Tokie epizodai gali būti netgi naudingi imuninei sistemai „treniruoti“, nes organizmas mokosi atpažinti naujus virusus.

Vaikams „normalus” susirgimų dažnis gali būti didesnis. Mažas vaikas, kurio imuninė sistema dar tik formuojasi, gali sirgti dažniau, ir tai nebūtinai reiškia, kad jo imunitetas yra silpnas. Pavyzdžiui, pediatrai atkreipia dėmesį, kad ikimokykliniame amžiuje (ypač pradedant lankyti darželį) vaikas gali susirgti net 8–12 virusinių infekcijų per metus, ir tai laikoma normaliu imuninės sistemos vystymosi procesu. Tai vyksta maždaug kartą per mėnesį – grupės vaikai susiduria su daugybe naujų mikrobų, ir tai yra imuninės sistemos mokymosi laikotarpis. Vaiko imunitetas stiprėja su amžiumi, o mokykliniais metais ligų epizodų skaičius paprastai sumažėja iki 2–5 kartų per metus.

Ar imuniteto stiprinimui reikalingi maisto papildai?

Šiandien vaistinėse ir parduotuvėse galima rasti daugybę vitaminų ir maisto papildų kompleksų imunitetui stiprinti. Ar tikrai turime visus juos įtraukti į kasdieninį gyvenimą, kad palaikytume gerą sveikatą? Trumpas atsakymas – ne visada, bet dažnai jie gali būti naudingi.

Jei organizmas kasdien gauna visas būtinas maistines medžiagas iš pilnavertės, įvairios mitybos, imuninei sistemai neturėtų trūkti „statybinių medžiagų“ apsauginių ląstelių darbui. Tačiau realiame gyvenime ne visada galima viską užtikrinti tik su pilnaverte mityba. Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniuose maisto produktuose vitaminų ir mineralų kiekis sumažėjo, palyginti su ankstesniu laiku. Intensyvi žemdirbystė, dirvožemio derlingumo sumažėjimas, vaisių ir daržovių auginimas šiltnamiuose ir pramoninis produktų perdirbimas lemia maisto vertės sumažėjimą. Todėl saikingas, apgalvotas maisto papildų vartojimas gali padėti užpildyti spragas maistinių medžiagų „mozaikoje“ ir taip pagerinti imunitetą.

Kad imuninė sistema veiktų efektyviai, yra ypač svarbūs tam tikri vitaminai ir mineralai:

• Vitaminas C – antioksidantas, kuris padeda ląstelėms kovoti su uždegimais ir infekcijomis.
• Vitaminas D – reguliuoja imuninių ląstelių veiklą ir palaiko jų gebėjimą tinkamai atsakyti į grėsmes; taip pat mažina pernelyg didelį uždegiminį atsaką organizme. Įdomu tai, kad kai kurie moksliniai leidiniai nustatė, jog žmonės, įskaitant vaikus, kuriems trūksta vitamino D, dažniau serga įvairiomis infekcijomis. Mūsų klimato juostoje, kur saulėtų dienų ne tiek daug, gydytojai dažnai rekomenduoja rudens-žiemos sezonu (o vaikams – visus metus) vartoti papildomą vitamino D dozę.
• B grupės vitaminai – būtini energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai, o tai netiesiogiai prisideda prie normalaus imuninės sistemos funkcionavimo. Ypač svarbūs yra vitaminai B₆ ir B₁₂ bei folio rūgštis (B₉), dalyvaujantys naujų imuninių ląstelių formavime.

Imunitetui taip pat svarbūs cinkas, selenas, geležis ir daugybė kitų mineralų. Kaip pavyzdį galime pateikti, kad cinkas yra svarbus imuninių ląstelių darbui ir gleivinių sveikatai; o selenas – ląstelių antioksidacinei apsaugai stiprinti. Jei tyrimai rodo tam tikrų medžiagų trūkumą arba jei mityba nesubalansuota, kokybiški maisto papildai gali padėti.

Imunitetas yra nepastebimas mūsų pagalbininkas, dirbantis dieną ir naktį, kad mus apsaugotų. Daug ką galime padaryti patys, kad sustiprintume šį pagalbininką – nuo ​​visavertės mitybos, gero miego iki rūpinimosi savo emocine gerove. Tikiuosi, kad ši apžvalga tave įkvėpė teigiamiems pokyčiams stiprinant savo gynybos sistemą. Rūpinkimės savimi ir būkime sveiki!